„Osle dalyvavau daug renginių ir buvo daug visokių kalbų pasakyta. Vienoje kalboje pranešėjas palygino mokslininko kelią su kelione, bet su kelione nuo vienos nesėkmės iki kitos nesėkmės, kol ateini į sėkmę. Man atrodo, kad tai yra labai geras palyginimas.

Daug iš mūsų mėgstame keliauti kalnuose, kur mus pirmiausia vilioja puikūs vaizdai nuo viršūnės. Bet iš tikrųjų yra kita dalis, ta kelionės proza, kai reikia tą viršūnę pasiekti, reikia nueiti į tuos kalnus, ir tai nėra visada malonioji dalis: atsiranda nuospaudos, akmenų į batus prikrenta, deguonies pradeda stigti, kas moksle reiškia, kad pinigų būna mažai. Bet kažkaip tą viršūnę pasieki ir tada nuo jos atsiveria nuostabūs vaizdai ir toliai. Bet tam, kad tai padarytum, reikia ryžto, ir aš linkiu to ryžto ir kantrybės visiems“, – kolegoms kalbėjo prof. V. Šikšnys.

Kolegų vardų profesorių pasveikinęs Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius kalbėjo, kad po šio apdovanojimo, įėjusio į Lietuvos istoriją, Gyvybės mokslų centras niekada nebebus kaip iki šiol.

„Džiaugiamės šiandien turėdami galimybę tave sutikti po ypatingos dienos Osle, kai pirmą kartą istorijoje Lietuvos vardas buvo parodytas švieslentėje ir parodyta, kad taip, Lietuvoje yra toks Gyvybės mokslų centras, kuriame vykdomi paties aukščiausio pasaulinio lygio tyrimai, kurių vertė yra Kavli prizas, mažiausiai“, – sakė jis.

„Kai tu šiandien grįžti čia, šitas centras niekada nebebus toks, koks buvo vakar. Tai bus tikrai pasaulinis centras ir už tą tavo, tavo puikios tyrėjų grupės šlovę, kurią tavo darbai suteikė Vilniaus universitetui, sakau didžiulį ačiū“, – kalbėjo G. Valinčius.

VU Gyvybės mokslų centre dirbantis prof. V. Šikšnys Kavli premijos laureatu tapo už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą. Premiją profesorius pasidalijo kartu su kitais dviem technologiją plėtojančiais mokslininkais – Maxo Plancko instituto (Vokietija) profesore Emmanuelle Charpentier ir Kalifornijos Berklio universiteto (JAV) profesore Jennifer Doudna.
Virginijus Šikšnys, Jennifer A Doudna iš JAV ir Emmanuelle Charpentier iš Prancūzijos atsiima Kavlio premiją

Elitinėmis laikomos Kavli premijos, aukso medaliai ir pagerbimo raštai Osle praeitą savaitę buvo įteiktos prof. V. Šikšniui ir dar šešiems pasaulio mokslininkams. 1 mln. JAV dolerių vertės premijos paskirstytos už išskirtinius pasiekimus nanomokslų, astrofizikos ir neuromokslų srityse.

Kavli premiją 2005 m. įsteigė Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija kartu su šalies Švietimo ir mokslo ministerija bei Kavli fondu.

Kavli premijos laureatus renka iškiliausi pasaulio akademikai. Kiekvienoje iš kategorijų rekomendacijas teikia Jungtinės Karalystės karališkoji draugija, nacionalinės JAV, Kinijos, Prancūzijos mokslų akademijos, Vokietijos Maxo Plancko draugija bei Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija.

Tarp apdovanotųjų nanomokslų srityje, kurioje laureatu tapo ir VU profesorius V. Šikšnys, dominuoja geriausi JAV ir Europos universitetai. Tarp jų – Masačusetso, Kolumbijos, Niujorko, Stanfordo universitetai, Berlyno Maxo Plancko institutas, Strasbūro, Bazelio universitetai ir Londono imperatoriškasis koledžas. Iš viso ligi šiol apdovanoti 47 mokslininkai iš 11 valstybių – Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Rusijos, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir JAV.

Kas dvejus metus teikiamos Kavli premijos 2018 m. laureatai paaiškėjo gegužės 31 d., didžiausio pasaulyje mokslo festivalio, vykusio Niujorke, metu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)