“Mokslinė, pedagoginė ir praktinė mūsų instituto veikla glaudžiai siejasi su KMU Endokrinologijos klinika bei kitomis šalies ir užsienio mokslo, praktikos institucijomis, - sako Endokrinologijos instituto direktorius habilituotas daktaras profesorius Antanas Norkus. - Visame šiame procese labai svarbi mokslo, studijų ir praktikos integracija”.
Institute (savarankiškas jis tapo nuo 1991-ųjų) jau daug metų gvildenami cukrinio diabeto ir jo komplikacijų, skydliaukės ligų paplitimo, diagnostikos ir gydymo klausimai, kuriami hormoniniai vaistai ir diagnostikos priemonės. Sėkmingai bendradarbiauta su Kauno endokrininių preparatų gamykla, kurioje buvo gaminami insulino preparatai. Dabar institute veikiančiose keturiose laboratorijose - Cukrinio diabeto, Hormonologijos, Skydliaukės ir Bendrosios endokrinologijos - vykdomi fundamentalūs, eksperimentiniai ir taikomieji endokrinologijos mokslo projektai.
Kartu su kitų KMU klinikų ir katedrų darbuotojais instituto mokslininkai dalyvauja mokslinių tyrimų programoje “Endokrinologija”, kuria siekiama suvienyti šio instituto ir įvairių KMU klinikų bei katedrų mokslinę veiklą hormonologijos, endokrininės patologijos srityse ir su jomis susietų ligų mokslinius tyrimus. “Programos tikslas - gauti naujų žinių apie endokrininės sistemos morfologiją, fiziologiją, ligų atsiradimą ir jų progresavimą, parengti ankstyvos diagnostikos, profilaktikos, medikamentinio ir chirurginio gydymo priemones, ieškoti būdų, kaip mažinti gyventojų sergamumą endokrininėmis ligomis “, - sako profesorius.
Jo teigimu, nors dabar endokrinologija laikoma atskira biomedicinos mokslo atšaka, jos nagrinėjamos problemos glaudžiai siejasi su neurologija, akušerija-ginekologija, oftalmologija, imunologija ir daugeliu kitų medicinos sričių.
Tyrimai žinomi užsienyje
Vykdant minėtą programą atliekami endokrininių ligų hormoninių ryšių reguliavimo mechanizmų ir sutrikimo tyrimai, sudaromas sergančiųjų cukriniu diabetu registras. Tiriama, kokios yra sergančiųjų 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu apykaitos komplikacijos, šeimos nevaisingumo endokrininės priežastys ir kt. “Ypač sunki diabeto komplikacija - diabetinė retinopatija, todėl turime laiku užkirsti jai kelią”, - sako oftalmologė-diabetologė, medicinos mokslų daktarė Nijolė Jurgevičienė, daug dėmesio skirianti praktiniam darbui ir šios srities moksliniams tyrimams.
Endokrinologijos institute veikianti Hormonologijos laboratorija, vadovaujama profesoriaus Liudviko Lašo, gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pirmą kartą Lietuvoje ir buvusioje Tarybų Sąjungoje profesoriaus vadovaujami mokslininkai sukūrė, ištyrė hormoninių preparatų - žmogaus somatotropino ir ausomatino klinikinį, metabolinį, antigeninį aktyvumą ir sulygino su geriausiais pasaulio analogais. 20-ies metų tyrimo rezultatai padėjo rengti žemaūgių žmonių tyrimo metodiką, ilgalaikę gydymo taktiką ir strategiją. “Sukūrėme moksliškai pagrįstą žemaūgių pacientų registrą, monitoringą ir gydymą”, - pasakoja profesorius L.Lašas.
Skydliaukės laboratorijoje buvo įdiegti nauji skydliaukės tyrimo metodai, naudojami moksliniame darbe ir klinikinėje praktikoje. Endokrinologijos institutas kartu su Lietuvos endokrinologų draugija leidžia mokslinį žurnalą “Lietuvos endokrinologija”, kurio vyriausiasis redaktorius - prof. A.Norkus. Bendradarbiaujama ir su Vakarų Europos šalių bei JAV mokslo centrais.
Kardiologai gaus ES lėšų
Pasak KMU Kardiologijos instituto direktoriaus pavaduotojos mokslo reikalams profesorės habilituotos daktarės Vaivos Lesauskaitės, instituto mokslininkai dirba profilaktinės, klinikinės ir fundamentinės kardiologijos srityse. Tai atspindi Vyriausybės nutarimu patvirtintos pagrindinės instituto mokslinės veiklos kryptys. Mokslininkai atlieka širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologinių funkcijų ir jų reguliavimo mechanizmų tyrimus, tiria Lietuvos gyventojų sveikatos būklę, širdies ir kraujagyslių ligų bei jų rizikos veiksnių paplitimą, raidos dėsningumus bei mirtingumą nuo jų. Viena pagrindinių krypčių - širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos, diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos metodų kūrimas, jų veiksmingumo vertinimas.
“Didelė instituto sėkmė, jog pavyko laimėti ES struktūrinių fondų paramą dviem mūsų parengtiems projektams, - sako profesorė. - Lėšas skirsime mokslinei materialinei bazei turtinti. Ląstelių kultūros bei Molekulinės patologijos laboratorijoms įsteigti bei Membranų biofizikos ir Kardialinės patologijos laboratorijoms atnaujinti gausime 4 mln. 200 tūkst. litų. Gavę ES struktūrinių fondų paramą planuojame sukurti eksperimentinę raumeninės kilmės ląstelių persodinimo į širdies raumenį tyrimų bazę, dirbdami galėsime naudoti šiuolaikinės molekulinės biologijos tyrimo metodus”.
Pasak direktoriaus pavaduotojos, Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamo finansavimo užtenka tik darbuotojų atlyginimams, o diegti naujas metodikas nėra iš ko. Tad ES paramos labai laukiama. Kitas mokslininkų laimėtas projektas padės didinti mokslo darbuotojų ir specialistų kvalifikaciją pritaikant genomikos žinias kardiologijoje. Projektui įgyvendinti iš ES struktūrinių fondų skirta 600 tūkst. litų.
Profesorės V.Lesauskaitės teigimu, institute neseniai įkurta nauja širdies ultragarsinių tyrimų laboratorija, kurioje itin vaisingai darbuojasi profesorė Jolanta Vaškelytė, docentas Reinaldas Jurkevičius. “Ateityje norėtume plėsti širdies kraujagyslių ligų genetinius tyrimus, nes tai - viena pagrindinių Europos Sąjungos mokslo politikos strateginių krypčių”, - sako instituto direktoriaus pavaduotoja.
Konsultacijos nuotoliniu būdu
“Mūsų mokslininkų pagrindinė misija - vykdyti tarptautinio lygio mokslinius tyrimus biomedicinos ir gretimose srityse, diegti juos į medicinos praktiką”, - teigia KMU Biomedicininių tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui dr. Algimantas Kriščiukaitis.
Instituto mokslininkai, dalyvaujantys tarptautiniame tyrime NORBAGREN nustatė, jog daugiau kaip 95 proc. Lietuvos gyventojų valgo per mažai daržovių ir vaisių. Tyrimo, kurį koordinavo Suomijos nacionalinis visuomenės sveikatos institutas, metu buvo stengtasi įvertinti aštuonių Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių gyventojų patirtį vartojant ne tik daržoves, vaisius, uogas, bet ir duoną bei žuvį. Apibendrinus rezultatus teigta, jog Lietuvos gyventojai šių produktų vartoja per mažai, jų mityba kol kas neatitinka tarptautinių ir tam tikrose šalyse priimtų sveikos mitybos rekomendacijų. Pasak A.Kriščiukaičio, ES šalims rekomenduota šią programą vykdyti nuolat.
“Gyvųjų audinių funkcionavimo ypatumai”, “Gyvensenos ir aplinkos veiksnių įtakos sveikatai tyrimai” - tai pagrindinės mokslo darbų programos, kurias vykdo Biomedicininių tyrimų instituto mokslininkai. “Manome, jog svarbi programa ir apie informacinių technologijų taikymą sveikatos priežiūroje, - sako dr. A.Kriščiukaitis. - Kuriant naujus diagnostikos metodus pasitelkiamos informacinės technologijos, konsultacijas ligoniams galima teikti nuotoliniu būdu. Darbai vykdomi kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais”.
Pasak direktoriaus pavaduotojo, įvairias programas vykdo keturiolika mokslinių laboratorijų, kuriose pastaruoju metu dirba 121 mokslo darbuotojas, tarp jų - 16 habilituotų daktarų ir 62 daktarai.
