Artimiausiais metais situacija turėtų keistis: NASA pasiryžusi į Artemis misijas įtraukti moterų astronaučių, daug lygesnės proporcijos ir apskritai naujose astronautų klasėse. Taigi labai reikalingi ir išsamesni tyrimai, kurie parodytų skirtumus tarp vyrų ir moterų fiziologijos kosmose.
Dabar pristatytas tyrimas, kaip į mikrogravitacijai artimas sąlygas reaguoja vyrų ir moterų kojų raumenys. Tyrimas atliktas ne kosmose; užuot tyrę astronautus, mokslininkai surinko dvi savanorių grupes – aštuonias moteris ir devynis vyrus – ir paguldė juos į lovas.
Moterys lovose praleido du mėnesius, vyrai – tris. Lovos buvo įtvirtintos taip, kad subjektų galvos buvo laikomos truputį žemiau už kojas – tokiu būdu poveikis kraujotakai artimiausias mikrogravitacijos sąlygoms.
Praėjus mėnesiui, pagrindiniai blauzdų raumenys sumažėjo apie 15 proc. nepriklausomai nuo lyties, vyrų šlaunų raumenys susitraukė 10 proc., o moterų – 17 proc. Tyrimo pabaigoje moterų šlaunų raumenys buvo sumažėję daugiau nei 20 proc., vyrų – apie 18 proc.; blauzdų raumenys tiek pas vienus, tiek pas kitus sumažėjo beveik 30 proc.
Šis rezultatas duoda dvi svarbias išvadas. Pirmoji – moterų kojų raumenys linkę atrofuotis labiau, nei vyrų. Antroji – visi astronautai palyginus greitai netenka labai daug kojų raumenų masės. Visa tai labai svarbu, planuojant kosmines misijas į kitus dangaus kūnus, kur po palyginus ilgo laikotarpio, praleisto mikrogravitacijoje, astronautams reikės išsilaipinti ant paviršiaus.
Net jei tai bus Mėnulis ar Marsas, kur gravitacija silpnesnė, nei Žemėje, kojų vis tiek reikės daug labiau, nei kosminiame laive. Taigi reguliari mankšta skrydžio metu, skirta palaikyti raumenų darbui, tiesiog būtina.
Tyrimo rezultatai publikuojami Journal of Applied Physiology.