Airijoje, Korko Universitete, esančiame tyrimų centre, mokslininkas Dr. Nathaniel‘is Ritz‘as ir jo kolegos ištyrė, kaip virusų poaibis vadinamas bakteriofagais, veikia peles, kurios patiria ilgalaikį socialinį stresą. Buvo pastebėta, kad patiriamas stresas turėjo įtakos virusų ir bakterijų, esančių gyvūnų žarnyne, pokyčiams.
Iš streso nepatiriančių pelių išmatų buvo išskirtas virusas ir dalis jo persodinta į ilgalaikį stresą patiriančių pelių žarnyną. Tyrimas paskelbtas „Nature Microbiology“ atskleidė, kad po persodinimo sumažėjo pelių streso hormonų kiekis, depresija ir nerimas. Norint išsiaiškinti ar virusų persodinimai būtų naudingi žmonėms, reikia atlikti daugiau tyrimų. Tačiau iki šiol atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad žarnyne esantys virusai dalyvauja reaguojant į stresą.
Nors stresas yra psichologinė būsena, tyrimai rodo, kad patiriamas stresas gali fiziškai paveikti žmogaus virškinimo sistemą su ten esančiomis bakterijomis. Kito tyrimo metu, atlikto Korko universitete ir „Teagasc“ Maisto Tyrimų Centre Airijoje buvo paskelbta, kad žarnyno bakterijos dalyvauja stresui sukeliant žarnyno sutrikimus, skelbiama žurnale „The Journal of Physiology“.
Mokslininkai yra nustatę, kad bakterijų ir kitų organizmų, gyvenančių virškinimo trakte, sankaupa – žarnyno mikrobiomas – skiriasi žmonių, sergančių socialiniu nerimo sutrikimu organizme nuo sankaupų sveikų asmenų organizmuose. Todėl mokslininkų manymu, žarnyne esantys mikrobai gali turėti įtakos socialinio nerimo sutrikimui.
Mokslininkams persodinus pelėms mikrobus iš žmonių, sergančių socialinio nerimo sutrikimu, buvo pastebėta, kad gyvūnai labiau reaguoja į patiriamą socialinę baimę. Nors didesnėje dalyje eksperimentų, tiriančių nerimą ir socialinį elgesį, pelių elgesys neišsiskyrė, po socialinės baimės eksperimento jos elgėsi kitaip. Sveikų žmonių žarnyno mikrobus turinčios pelės smalsumą nepažįstamiems atgavo greitai, tačiau pelės, turinčios mikrobus iš žmonių, sergančių socialiniu nerimo sutrikimu, ir toliau bijojo prisiartinti prie kitų pelių. Tai pabrėžia, kokią didelę svarbą mums turi mūsų žarnyne esanti flora.
Su stresu susijusių psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija ir nerimas, paplitimas yra itin didelis visame pasaulyje. Žarnyno bakterijos išskiria metabolitus, toksinus ir neurohormonus, kurie gali pakeisti valgymo elgesį ir nuotaiką, pavyzdžiui, kai kurios bakterijų rūšys gali paskatinti nereguliuojamą valgymą. Taip pat žarnyno bakterijos gali sureguliuoti žmogaus reagavimą į patiriama stresą. O stresas ir depresija yra kenksmingi veiksniai žmogaus organizmui, nes gali pakeisti žarnyno bakterijų sudėtį.
Mokslininkų grupė teigia, kad rezultatai rodo, kad žarnyno mikrobiomas gali turėti reikšmės padidinant socialinės baimės reakciją į socialinio nerimo sutrikimą. Atliktas tyrimas taip pat siūlo naujų būdų, kaip kurti terapiją žmonėms, sergantiems socialiniu nerimo sutrikimu. Pavyzdžiui, tai galėtų būti dietos, skirtos mikrobiomui pakeisti, nes skaidulų ir fermentuotų maisto produktų kiekio padidinimas mityboje, gali turėti teigiamą poveikį žarnyno florai.
Daugiau apie socialinio nerimo sindromą skaitykite čia: Kuo socialinis nerimas skiriasi nuo įprasto nerimo? 10 klausimų ir atsakymų
Tyrimai publikuojami mokslo žurnale PNAS, Nature Microbiology, Nature
Straipsnį pagal „The Guardian“, medicalnewstoday.com, ncbi.nlm.nih.gov ir kt. parengė Delfi praktikantė Neringa Lopataitė.
