Žurnalo “Science” aprašyto T.Quinno tyrimo išvadose teigiama, kad Visatoje yra daug daugiau į Žemę ir Mėnulį panašių planetų, nei anksčiau manyta. “Pagal šią hipotezę galima tikėtis, kad ir dujų milžinės yra pakankamai dažnas reiškinys” - kalbėjo mokslininkas.

T.Quinnas taip pat dirba NASA astrobiologijos projekte, kurio tikslas - ištirti, kaip planetos evoliucionavo ir koks impulsas davė pradžią gyvybei. Pagal standartinį planetų raidos modelį dujų milžinės Visatoje yra reti objektai ir jų formavimasis užtrunka mažiausiai milijoną metų. Sukdamosi apie savo žvaigždę jos pritraukia žvaigždės dulkes bei dujas ir tokiu būdu didėja.

T.Quinnas ir projekto vadovas Lucio Mayeris iš Ciuricho universiteto įvedė turimas žinias apie planetų radimąsi į sudėtingą kompiuterizuotą matematinį modelį, kuris simuliuoja protoplanetinės evoliucijos “srauto dinamiką”.

Modeliavimo rezultatai juos nustebino. “Mes buvome nusprendę, kad planetų formavimasis trunka milijonus metų, tačiau modelis rodo, kad jei dujų milžinė nesusiformuoja greitai, ji nesusiformuoja apskritai” - kalbėjo T.Quinnas.

Jei planetos formavimasis vyksta per lėtai, dujos ir dulkės paprasčiausiai sudega ir nesikaupia. Apie į Jupiterį panašias dujų milžines susiformuoja mėnuliai, kuriuose neretai būna vandens.

Jei Visatoje yra daugiau tokių milžinių kaip Jupiteris, apie jas gali būti ir mėnulių, kuriuose yra pagrindinis gyvybei būtinas elementas. Didžioji dalis mokslininkų vieningai sutaria, kad vanduo yra pagrindinis ir būtinas elementas gyvybei atsirasti.

Planetos, kurios susiformuoja arčiau centrinės žvaigždės, kaip pavyzdžiui, Žemė, taip pat priklauso nuo netoliese esančios dujų milžinės. T.Quinno žodžiais, kai susiformavo Žemė, ji buvo per arti Saulės, kad joje galėtų likti vandens ar kitų cheminių medžiagų. “Tokio tipo planetos dažniausiai būna išdžiūvusios. Tik veikiant toliau esančių dujų milžinių traukos jėgai į Žemės tipo planetas gali patekti vandens ir kitų elementų” - tęsė T.Quinnas.

Saulės sistemos formavimasis yra, galima sakyti, grobuoniškas reiškinys. Planetoms vėstant didžiųjų planetų išmestas dujas ir dulkes susiurbia smulkesnės planetos. Žinoma, pagal matematinį modelį teigti, kad egzistuoja daugiau Žemės tipo planetų būtų per drąsu. “Vis dėlto tai rodo, kad apie planetas mes žinome dar labai mažai” - sako T.Quinnas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją