Dar niekas nepatvirtinta, bet rezultatai rodo, kad esame ant pirmosios dalelės, nenumatytos standartiniu fizikos modeliu, atradimo slenksčio. Spėjama, kad naujoji dalelė yra šešis kartus už Higgso bozoną masyvesnė subatominė dalelė.
Kanzaso universiteto fizikas pateikė truputį kitokią keistojo LHC rezultato – dar vadinamo 750 GeV pertekliumi – aiškinimo hipotezę. Jis mano, kad ten aptikta ne viena, o kelios dalelės. Apie 750 GeV perteklių buvo paskelbta kovą Italijoje vykusioje konferencijoje. Fizikams kaktomuša daužant protonus LHC, susidūrimų nuolaužose buvo ieškoma naujų subatominių dalelių pėdsakų.
Standartinio modelio lygtys dažniausiai gali paaiškinti iš šių susidūrimų atsirandančių subatominių dalelių energijų lygius, net jeigu jos niekada anksčiau nebuvo aptiktos. Bet pernai CMS ir ATLAS eksperimentuose jutikliai užfiksavo daugiau aukštų energijų fotonų (šviesos dalelių), nei numato dabartinis fizikos supratimas.
Konkrečiai, abiejuose eksperimentuose užfiksuotas energijos perteklius viename konkrečiame energijos lygyje: 750 Gev, ar 750 milijardų elektronvoltų. Reikia daugiau duomenų, kad tyrėjai galėtų užtikrintai pasakyti, ką reiškia keistieji signalai. Vienas iš populiariausių aiškinimų yra tas, kad tai visiškai nauja dalelė, panaši į Higgso bozoną, tik maždaug šešis kartus masyvesnė. Šis spėjimas remiasi „rezonansinės“ dalelės, kurios masė yra 750 Gev, idėja.
„Visiems 750 GeV pertekliaus paaiškinimams reikia naujos dalelės. sakė fizikas Kyoungchul Kong. „Dauguma modelių numato vieną, maždaug 750 GeV masės.“ Bet jis rado šiek tiek kitokį paaiškinimą.
Jis iškėlė hipotezę, kad yra ne viena 750 GeV masės dalelė, o kad rezultatai gali rodyti egzistuojant kitas, sunkesnes daleles, kurios, skyla į fotonus galinčius „suklastoti“ 750 GeV signalą.
„Jei signalas tikras, dalelės gyvavimo trukmė ir masė gali atskleisti kai ką daugiau, nei dar vienos dalelės egzistavimą,“ – sakė Kong. „Tačiau dar neskelbiame atradimo, tam reikia daugiau duomenų.“
Po to, kai buvo paskelbta apie LHC užfiksuotą perteklių, žurnalą Physical Review Letters užplūdo anomalijos aiškinimai, bet publikuoti tebuvo keturi – tarp kurių ir Kongo hipotezė.
Tai reiškia, kad dar toli gražu nežinome užtikrintai, kas vyksta. Vis dar gali paaiškėti, kad signalas – tik artefaktas. Vertinant statistiškai, egzistuoja 1 iš 93 tikimybė, kad ATLAS duomenys tėra sutapimas. Bet kadangi tokį pat pakilimą užfiksavo ir CMS eksperimentas, rezultatai daug labiau tikėtini ir verti dėmesio.
Kaip bebūtų vis dar turime per mažai informacijos, kuria remiantis būtų galima šiuos rezultatus paaiškinti. Daugiau duomenų apie pastebėtą 750 Gev pertekliaus anomaliją bus pateikta rugpjūčio 4 d. prasidėsiančioje kasmetinėje Tarptautinėje aukštų energijų fizikos konferencijoje Čikagoje.
Tad, kol kas telieka laukti. Bet jeigu kuri nors hipotezė, aiškinanti šį LHC rezultatų neatitikimą pasirodys esanti teisinga, tai bus išties labai svarbu. Net jei taip nenutiks, tai daug pasakys apie fiziką ir gali visam laikui pakeisti mūsų supratimą apie pasaulio sandarą.
„Jei šis dalykas pasirodys esantis tikras, jis prilygs dalelių fizikos sudrebinimui 10 balų pagal Ricterio skalę,“ – kovo mėnesį guardian.co.uk sakė su tyrimu nesusijęs fizikas buvęs CERN teorijos vadovas John Ellis.
