Manoma, kad audra, vadinama Didžiuoju raudonuoju tašku, vyksta jau daugiau nei šimtą metų. Panašu, kad būtent ji yra nulėmusi paslaptingų karštų taškų Jupiterio atmosferoje atsiradimą.
Mokslininkai tvirtina, kad kai kuriose Jupiterio atmosferos vietose, lyginant su kitomis, temperatūra skiriasi šimtais laipsnių. Tai jie gali patvirtinti, nes infraraudonųjų spindulių termometrais matavo ne tik planetos, bet ir jos atmosferos sluoksnių temperatūrą.
Maždaug 500 mylių (apie 800 kilometrų) virš matomų Jupiterio debesų, temperatūra kai kur tokia aukšta, kad kaltinti dėl jos Saulę būtų neracionalu.
Didžioji raudonoji dėmė pirmą kartą oficialiai aprašyta 1831 m. Gali būti, kad ji egzistuoja daug ilgiau - panašų objektą danguje dar 1665 m. yra aprašęs Italijos astronomas Džiovanis Cassini.
Raudonosios dėmės priežastis – į uraganą panašus darinys, beveik 700 kilometrų per valandą greičiu besisukanti dujų sistema. Ši milžiniška audra sukelia energijos bangas, kurios vibruodamos šildo viršutinius Jupiterio atmosferos sluoksnius.
Panašių efektų galima stebėti ir Žemėje, tarkime Andų kalnuose.
Studijos bendraautoris iš Bostono universiteto Luke'as Mooras tvirtina, kad „Didžioji raudonoji dėmė yra puikus energijos šaltinis, šildantis viršutinius Jupiterio atmosferos sluoksnius, tačiau iki šiol mes neturėjome tiesioginių įrodymų, kad tai susiję su kai kur Jupiterio atmosferoje esančia aukšta temperatūra.“
