Švento Andriaus universiteto (Škotija) mokslininkai taip pat liudija, kad paleidus gyvūnui garso įrašą su tokiu švilpesiu, šis į jį atsako.
Daktaras Vincentas Janikas pasakoja: "Delfinai gyvena trimatėje aplinkoje, erdvėje be jokių žymių orientyrų, ir tokiomis sąlygomis jie dar turi išlikti grupėje, nepasimesti. Tai aplinka, kuriai partnerių identifikacijos sistema turi būti tikrai efektyvi".
Kad delfinai - kaip ir žmonės - naudoja unikalius "vardus", buvo įtariama jau seniai. Ankstesni tyrimai atskleidė, kad šie "šaukiniai" naudojami dažnai, ir kad delfinai, gyvenantys toje pačioje grupė, išmoksta atkartoti neįprastus garsus. Bet šis tyrimas - pirmas kartas, kai gyvūnai sureagavo į savo "tikruosius" - ne žmonių sugalvotus - "vardus".
Mokslininkai atliko tyrimus su afalinomis (angl. bottlenose dolphin; lot. Tursiops) - leido joms "vardų" įrašus, įrašytus "tariamiant" jų pačių grupėje, leido kitokius delfinų repertuaro švilpesius, o tada - švilpiamus "vardus" gyvūnų, kurių afalinos niekada nebuvo mačiusios gyvenime. Delfinai reagavo tik į savo pačių "ištartus" "vardus".
Tyrimų komanda tiki, kad delfinai reaguoja taip pat, kaip ir žmonės - išgirdę savo vardą, atsiliepia.
Daktaras Janikas mano, kad tai padeda delfinams laikytis kartu: "Daugumą laiko jie nemato vienas kito, po vandeniu jie negali naudosi uosle, kuri žinduoliams šiaip yra labai svarbus identifikavimo organas, ir paprastai jie nebūna vienoje vietoje - jie juk neturi lizdų ar urvų."
Mokslininkai mano, kad panašius "vardus" naudoja ir kiti gyvūnai - pavyzdžiui, papūgos.Daktaro Janiko teigimu, jei perprasime, kaip šis įgūdis susiformavo gyvūnų grupėse, tai mums pradės suprasti ir žmogiškosios komunikacijos istoriją.
