Nors Žemės klimatas dėl natūralių priežasčių visomis eromis nuolat kito, pastaraisiais šimtmečiais ir dešimtmečiais įvyko didelių pokyčių. Tam įtakos turėjo per keliolika tūkstantmečių vystyta žmogaus ūkinė veikla, o nuo 19 amžiaus pabaigos – ir sparčiai augęs pramonės sektorius. Skaičiuojama, kad nuo praėjusio amžiaus pradžios pasaulinė vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra iki 2023 metų pakilo beveik 1,2 laipsnio Celsijaus.
Kaip klimatas keisis Lietuvoje?
Kylanti pasaulinė oro temperatūra neabejotinai paveikia ir Lietuvą, karščio bangos ir tropinės naktys tampa dažnesniu reiškiniu. Klimatologas Gintautas Stankūnavičius sako, kad „prieš 20-30 metų karščio bangų per metus pasitaikydavo 1-2 kartus, dabar būna ir 4-5 kartai, o kartais visą savaitę temperatūra dienos metu laikosi virš 30 laipsnių Celsijaus“.
Dideli karščiai labiausiai kenkia žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasak klimatologo Justino Kilpio, termometro stulpeliui nenusileidžiant žemiau 30 laipsnių Celsijaus kelias dienas iš eilės, padidėja greitosios medicininės pagalbos iškvietimų skaičius ir mirtingumas.
„Didelių karščių metu žmonėms reikėtų riboti fizinį krūvį“, – sako klimatologas J. Kilpys. Pavyzdžiui, taip, kaip yra Pietų šalyse, kai žmonės per didžiausius karščius dienos metu turi siestas – poilsio metą.
O kas bus šaltuoju metų laiku Lietuvoje? Pasak G. Stankūnavičiaus, kol kas dar negresia, kad žiemos bus be neigiamos temperatūros, šalčių ir sniego. „Čia pat yra poliariniai rajonai, kuriuose poliarinės nakties metu Arktis atšąla, o mes esame sausumoje, kuri žiemos laikotarpiu taip pat atšąla. Gali pasitaikyti tokių anomalių žiemų, kaip 2019-2020 metais, kai šalčiai buvo labai silpni ir pastovi sniego danga nesusidarė, bet čia labiau yra išimtis nei taisyklė“, – sako G. Stankūnavičius.
Justinas Kilpys pritarė, kad šalčio sukaustytų dienų ir naktų Lietuvoje tikrai bus. „Gali nutikti taip, kad vidutinė sausio ar vasario mėnesio temperatūra gali tapti teigiama – apie 0,8 laipsnius Celsijaus, bet dienų su minusine temperatūra turėsime. Tačiau tai yra pats blogiausias scenarijus, jeigu visame pasaulyje žmonija nieko nedarytų ir tie taršos lygiai išliktų tokie, kokie yra dabar. Kitais scenarijais, jeigu pasaulis pereis prie žaliosios ekonomikos, didžioji dalis energijos bus iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tad žiemos išliks šaltos. Tiesa, jos bus šiltesnės nei dabar, bet sausio ir vasario mėnesių vidutinė temperatūra būtų minusinė“ – sako J. Kilpys.
Penki klimato scenarijai
2021 metais paskelbtoje Jungtinių Tautų klimato komisijos ataskaitoje buvo pateikti penki klimato kaitos scenarijai, kurie yra sukurti vertinant tai, kaip žmonijai seksis tvarkysis su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir įvertinant, kaip keisis žmonių populiacija, miestų tankumas, ūkinės veiklos vystymas. Scenarijuose galime pamatyti, kaip mūsų pasirinkimai šiandien paveiks žmonijos ateitį.
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pirmajame pateiktame klimato kaitos scenarijuje yra iškeltas siekis iki 2050-ųjų pasaulines anglies dvideginio emisijas sumažinti iki nulio. Apskaičiuota, kad tokiu atveju klimato temperatūra pakiltų 1,5 laipsnio Celsijaus palyginus su priešindustriniu vidurkiu. Nors ekstremalūs orai ir taptų dažnesni, pasauliui pavyktų išvengti pačių blogiausių klimato kaitos pasekmių. Be to, šis scenarijus atitinka išsikeltus tikslus Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, kurį yra pasirašiusios visos Europos Sąjungos šalys.
Pagal antrąjį scenarijų, pasaulinė anglies dvideginio emisija yra sumažinama iki nulio tik po 2050 metų. Tokiu atveju iki šio šimtmečio pabaigos temperatūra stabilizuotųsi pakilusi iki 1,8 laipsnių Celsijaus.
Trečiajame scenarijuje anglies dvideginio emisija nepasiektų nulio iki šimtmečio pabaigos, tad dėl lėtos tvarumo pažangos temperatūra šimtmečio pabaigoje pakiltų iki 2,7 laipsnių Celsijaus.
Ketvirtajame scenarijuje numatomas dvigubas pasaulinės anglies dvideginio emisijos padidėjimas iki 2100 metų ir temperatūros pakilimas, siekiantis 3,6 laipsnius Celsijaus.
Penktajame scenarijuje yra numatomas anglies dvideginio emisijos padvigubėjimas iki 2050 metų, o iki šimtmečio pabaigos – ir temperatūros pakilimas, siekiantis alinančius 4,4 laipsnius Celsijaus.
„Klimato kaitos scenarijai iš esmės yra apie žmonių sukeltą taršą“ – sako J. Kilpys. Keičiantis žmonių veiksmams, keistųsi ir padariniai net ir natūraliems procesams toliau vykstant. Bet imantis veiksmų dabar, po 80 metų klimato kaita jau būtų pradėjusi keistis į teigiamą pusę.
Prie kiekvieno iš šių scenarijų taip pat yra įtraukiamas ir nuolatinis jūros lygio kilimas dėl tirpstančių abiejų Žemės polių ledynų ir kalnų sniego. „Didžiausias vandens kiekis yra sukauptas ne jūriniame lede, o kontinentiniame – pirmiausia Grenlandijoje, po to Antarktikoje“ – sako G. Stankūnavičius. Vandens lygis kyla ir dėl didėjančio jo tankio, o tam poveikį turi kylanti temperatūra Žemėje.
Būtina stabilizuoti
Geologas Andrejus Spiridonovas sako, kad ledynai tirpsta lėčiau, nei kyla temperatūra ir jų tirpimas užtruks šimtus metųׅ.
A. Spridonovo teigimu, klimato kaitos situacija pati nesistabilizuos, o žmonės gali ją sulėtinti arba paspartinti keisdami savo veiksmus. Geologijos mokslininkas mano, kad nėra tik vieno būdo, kaip galima prisidėti prie klimato kaitos stabilizavimo.
„Tai yra kompleksinių priemonių ėmimasis – energetiškai efektyvesnių transporto tinklų kūrimas, dviračių infrastruktūros gerinimas, žemės ūkio apimčių mažinimas. Taip pat prie pokyčių prisidėtų ir miškų sodinimas, nes medžiai užrakina savyje CO2. Šios ir kitos priemonės kurių būtų imtasi, padėtų iš atmosferos šalinti šimtus milijardų tonų anglies dioksido, kurį mes išmetėme. Žmonės iš pradžių nesuprato, ką jie daro ir kokį poveikį jų veiksmai turės aplinkai ir žmonių ateičiai“ – aiškino A. Spiridonovas.
Klimatologas J. Kilpys pritaria, kad siekiant teigiamų pokyčių, Lietuvoje turėtų būti mažinamas automobilių skaičius, skiriama daugiau lėšų viešajam transportui. Daug anglies dioksido ir kitų dujų išsiskiria iš dirvos ją dažnai ariant, o augalininkystė Lietuvoje yra dažniausiai pasitaikanti žemės ūkio šaka. Dar vienas žemės ūkio taršos šaltinis yra trąšos. „Cheminių trąšų naudojimo ir jų gamybos metu išsiskiria azoto oksidų kiekiai, kurie sukelia šiltnamio efektą, ir skleidžia CO2. Todėl reikėtų mažinti šių cheminių trąšų naudojimą ir gamybą“, – sako J. Kilpys.
Paklausus, kuris klimato kaitos ateities scenarijus yra labiausiai tikėtinas, mokslininkų nuomonės išsiskyrė. G. Stankūnavičius mano, kad labiausiai tikėtinas yra trečiasis scenarijus. Tuo tarpu A. Spiridonovo nuomone, atsižvelgiant į dabartinius žmonijos veiksmus, panašu, kad yra einama pačio blogiausio – penktojo – scenarijaus link. Klimatologas Justinas Kilpys pabrėžė, kad visi šie scenarijai yra vienodai matematiškai įmanomi, tačiau viskas priklauso nuo žmonių veiksmų.
Jūros lygis kyla ne tik dėl kylančios temperatūros
Klaipėdos universiteto mokslininkės Loretos Kelpšaitės-Rimkienės teigimu, kasmet Baltijos jūros lygis prie Klaipėdos pakyla po 1 centimetrą. Dalį vandens lygio pakilimo lemia pasaulinis vandens lygio kilimas, o kitą – Lietuvos žemės leidimasis.
„Paskutinio ledynmečio metu ledynas buvo užklojęs visą Baltijos jūros regioną. Ledynui ištirpus Žemės plokštės grįžta į pusiausvyros būseną – ten, ji buvo užspausta ledyno, žemės lygis kyla, o vietose, kurių nebuvo pasiekęs ledynas, plokštė leidžiasi“, – pasakoja L. Kelpšaitė-Rimkienė. Lietuvoje žemė leidžiasi vidutiniškai po 1-2 mm per metus.
J. Kilpys sako, kad iki 2100 metų jūros lygis Lietuvos pajūryje gali pakilti 20-50 cm, o blogiausiu atveju – vieną metrą. Kadangi Lietuvos pajūrio krantai yra aukšti, pakilęs vanduo Palangos, Šventosios ar Klaipėdos miestų neužlies. „Bet didesnė problema bus Nemuno deltoje – Rusnės regione, – sako klimatologas J. Kilpys, – Jūros lygio kiliams turės įtakos Klaipėdos uosto infrastruktūrai, bet tai tikrai nebus kažkas katastrofiško. Didžiausia problema Klaipėdoje bus lietaus nuotekos, nes pakilus Kuršių marių ir Baltijos jūros lygiui, lietaus nuotekos mieste neturės kur nutekėti. Todėl Klaipėdos miestas bus dažniau užtvindytas, ypač vasaros liūčių metu.“
Keičiantis klimatui padažnėję potvyniai įvyksta tada, kai per trumpą laiką iškrenta labai dideli kritulių kiekiai. Tikėtina, kad dienų skaičius, kai krituliai iškrenta – nesikeis. Tačiau didės jų intensyvumas. Didesnę kritulių dalį žiemos laikotarpiu sudarys šlapdriba ir lietus. J. Kilpys sakė, kad potvyniai žiemos metu dažnės, tačiau jų maksimalus lygis išliks labai panašus.
Nors Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, klimatas keičiasi, dažniau turime šiltų vasarų, mums negresia patirti Pietų Europos vasarų. „Didelio masto atmosferos laukų struktūra yra tokia, kad ji negali persikelt toli į šiaurę tokia pati, kokia yra Viduržemio regione. Atkeliavęs tropinės kilmės oras po kiek laiko bus išstumtas poliarinių oro masių ar net šaltesnių“ – paaiškina G. Stankūnavičius.
Pastaraisiais metais Lietuvoje yra padažnėjusios sausros, sustiprėjusios liūtys ir karščio bangos. Jau dabar gyventojai jaučia pasekmes, o ateityje šie reiškiniai stiprės, jeigu žmonės ir toliau didins į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekį. Vis dėlto, jei žmonės imtis kardinalių permainų, yra tikėtina, kad išsipildys ir pirmasis, pozityviausias ir mums palankiausias klimato kaitos scenarijus. Nuo mūsų pačių priklauso ar mes išsaugosime savo turtą, sveikatą, gyvybę ir geresnę ateitį.
Straipsnis parengtas Delfi praktikantės.
