Klimato kaita išbalansuoja natūralų gyvūnų ir augalų ritmą
Anot mokslininkų, dėl klimato kaitos Lietuvoje orai tampa vis mažiau prognozuojami, o ekosistemose pastebimi reikšmingi pokyčiai. Pavyzdžiui, mūsų šalyje nebėra tokių šaltų ir tikrų žiemų, kokios buvo būdingos Lietuvos klimatui anksčiau. Dėl to augalai dažniau prabunda ne ankstyvą pavasarį, kaip kad turėtų, o žiemos pabaigoje. Kai kurios gėlės netgi gali pražysti vidury žiemos, jeigu teigiama temperatūra užsitęsia ilgesnį laiką.
Lietuvoje gyvūnai savo gyvenimo ritmu yra prisitaikę prie sezoniškumo. Didėjant kritulių kiekiui ir dažnėjant sausroms jiems tampa vis sunkiau pajusti besikeičiančios gamtos ritmą.
„Pavyzdžiui, varliagyviai išlenda po žiemos miego ir keliauja į balas daugintis, jeigu grįžta netikėtas šaltas periodas, jie gali nuo to nukentėti. Jeigu atšilo daug anksčiau, o varliagyviai pagal savo genetinę programą šiek tiek pavėluotai išlenda, tai jau gali būti praleidę puikią progą dauginimuisi, nes po žiemos pavasarį jau būna padaugėję plėšrūnų“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkas, biologas dr. Andrius Pašukonis.
Problemų kyla ir paukščiams. Dažnėja atvejų, kai paukščių jaunikliams išsiritus, jų pagrindiniai maitinimosi objektai būna išsivystę per anksti arba vėluoja vystytis. „Tokiai fenologinei asinchronijai susireguliuoti reikia laiko, todėl tam tikrų paukščių populiacijos gali sumažėti“, – tikina VU GMC ekologas dr. Alius Ulevičius.
Lietuvoje atsiranda naujų augalų rūšių
2014 metais buvo vykdomas projektas pavadinimu „Pietvakarių Lietuvos botaninės įvairovės išsaugojimas“, kurio metu patvirtinta apie Lietuvoje dėl klimato atšilimo atsirandančias ir įsitvirtinančias naujas augalų rūšis.
VDU Botanikos sodo vyresnysis botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius papasakojo, kad projekto metu buvo tirtos ir rūšys, kurios Lietuvos teritorijoje pirmą kartą buvo rastos prieš maždaug 15-20 metų.
„Tuo metu tai buvo vienetiniai radiniai, o dabar radome jau visai neblogų sąžalynų, plintančių iš Pietų Lietuvos šalies centro link, – teigia K. Obelevičius. – Dar viena nauja rūšis Lietuvoje buvo atrasta jau prieš 10 metų – bešaknė volfija. Tai labai miniatiūrinis vandens augalas“. Atrasta yra ir daugiau rūšių, kurių Lietuvos teritorijoje anksčiau nebuvo, be to, kaip pažymi mokslininkas, dažniau yra atrandamos tos naujos rūšys, kurios plinta sausuma, o ne vandeniu.
Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos respublikos apsaugos ministerijos 2017 metais išleisto leidinio „Invazinės rūšys Lietuvoje“ duomenimis, šalies teritorijoje yra 18 invazinių augalų rūšių ir 17 invazinių gyvūnų rūšių. Lietuvoje į invazinių rūšių sąrašą buvo įtrauktos šios augalų rūšys: bitinė sprigė, didžioji rykštenė, dygliavaisis virkštenis, ilgakotis lakišius, kanadinė elodėja, kanadinė rykštenė, muilinė guboja, šluotinis sausakrūmis, tankiažiedė rūgštynė, varpinė medlieva ir vienametė šiušelė.
Lietuvos klimatas tampa vis tinkamesnis naujoms gyvūnų rūšims
Klimato pokyčiai sudaro geresnę terpę Lietuvos teritorijoje atsirasti ne tik naujoms augalų rūšims, bet ir gyvūnams. Anksčiau mūsų klimatas daugeliui gyvūnų rūšių galėjo būti per ne lyg šaltas. Tačiau klimato kaitai koreguojant mūsų klimato zonos temperatūrą, Lietuvoje dažnėja atvejų, kai Lietuvoje peržiemoja gyvūnų rūšys, kurioms anksčiau žiemoti čia būdavo per šalta.
„Geras pavyzdys yra maldininkai, kurie pastarąjį dešimtmetį peržiemoja jau pas mus, Lietuvoje. Ir tikriausiai įsitvirtins čia kaip daugelis rūšių, nes tam atsiranda tinkamos sąlygos,“ – teigia A. Pašukonis.
A. Ulevičius sako, kad rūšys, kurios plinta natūraliai, t. y. be žmogaus pagalbos, yra šakalai, vabzdžiai maldininkai, kai kurios erkių rūšys. „Pastaruoju metu užregistruojama iki šiol nerastų šikšnosparnių rūšių. Daugiau tokių plitimo galimybių turi judrių rūšių gyvūnai, kurie įprastame areale yra gausūs“, – tikina ekologas.
Lietuvoje į invazinių rūšių sąrašą buvo įtrauktos ir šios gyvūnų rūšys: gauruotoji šoniplauka, ispaninis orionas, kanadinė berniklė, paprastasis meškėnas, pietinė vijasraigė, pilkoji žiurkė, puošnusis vėžlys ir raštuotasis vėžlys.
Didėja invazinių rūšių daroma žala vietinei faunai ir florai
Gerėjant sąlygoms Lietuvos teritorijoje apsigyventi naujoms rūšims, didėja invazinių rūšių daroma žala, nes išauga grėsmė, jog jos nukonkuruos vietines rūšis. Naujos rūšys platina ligas, kenkėjus, kuriems mūsų šalies vietiniai augalai neturi atsparumo.
Mokslininkai teigia, kad nuspėti, kas įvyks ateityje yra sunku. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantiems baliniams vėžliams dėl šiltėjančio klimato gyvenimo sąlygos gali netgi pagerėti, gali susiformuoti geresnės sąlygos daugintis ir peržiemoti.
Jeigu kai kurioms invazinėms rūšims besikeičiantis klimatas bus itin palankus, jos gali pradėti daugintis sparčiau nei vietinės rūšys, taip išstumdamos ir nukonkuruodamos Lietuvoje jau įsitvirtinusias rūšis. O jeigu invazinių rūšių ligos paplistų Lietuvos ekosistemose, tai galėtų sukelti epidemijas. Tačiau ne kiekviena nauja rūšis, atsiradusi Lietuvos teritorijoje, sukels tragiškų pasekmių, nors dėl to rizika ir padidėja.
Naujų rūšių kenkėjai ir ligos
Prie invazinių rūšių plitimo prisideda ne tik klimato kaita, bet ir žmonės, kurie, pavyzdžiui, į Lietuvą, atveža kitose šalyse paplitusius augalus. Jeigu sąlygos jiems yra tinkamos, vietiniai augalai tampa mažiau atsparesni atvežtoms ligoms ir kenkėjams.
Pavyzdžiui, Lietuvoje yra įvežta daugybė svetimžemių rūšių, kurios auginamos soduose, privačių namų kiemuose, parkuose, viešosiose erdvėse. „Ko gero įvežtinių rūšių jau yra daugiau negu natūraliai augančių Lietuvoje. Kai žmonės į Lietuvą įvežinėjo tokius augalus kaip sosnovskio barštis, gausialapis lubinas, tikrai negalvojo, kad jie kažkada taps invaziniais augalais ir nuo to stipriai nukentės mūsų vietinė flora. O dabar tai vyksta,“ – sako K. Obelevičius.
Lietuvoje nyksta eglės, ąžuolai, uosiai
Anot K. Obelevičiaus, šiltėjantis klimatas Lietuvoje kenkia eglėms, ąžuolams, uosiams, taip pat ir sumedėjusiems, žoliniams augalams. „Šiaurinės rūšys su laiku, jeigu atšilimas ir toliau vyks tokiais tempais, turėtų pasitraukti iš Lietuvos teritorijos – Latvijos ir Estijos link“, – teigė K. Obelevičius.
Pastaraisiais metais Lietuvoje eglės pradėjo sparčiau nykti dėl kinivarpų antplūdžio.
„Kinivarpos, kiek aš pamenu, visą laiką būdavo Lietuvoje, bet esmė ir yra tai, kad kol buvo normalios žiemos, kinivarpų neprisiveisdavo tiek daug, nes eglės buvo sveikos, drūtos, jos sugebėdavo tuos takus, kuriuos kinivarpos išgrauždavo, užlieti savo sakais ir taip nuskandindavo tas kinivarpas. Tiesiog natūraliai apsigindavo nuo tų kenkėjų. Bet dėl sausrų, kurios irgi yra klimato kaitos padarinys, eglės silpsta, o nusilpusias egles kinivarpos labai lengvai veikia, nes eglės nesugeba pagaminti tiek sakų, kad užlietų visus kinivarpų išgraužtus takus, tada kinivarpos labai lengvai dauginasi ir paveikia reikšmingus eglynų plotus“, – sako K. Obelevičius.
Taigi, gyvūnai ir augalai yra bendros ekosistemos dalis, kurios pagrindas yra augalai. Todėl pokyčiai vykstantys Lietuvos augalijoje turės įtakos Lietuvoje besiveisiančiai gyvūnijai, o naujos gyvūnų rūšys gali turėti įtakos vietinei augalijai.
Šis straipsnis parengtas Delfi praktikantės.
