O štai Vokietijos Bayerisches Geoinstitut mokslininkas Danas Frostas deimantus kuria naudodamasis labai neįprastu anglies šaltiniu – riešutų sviestu, rašo iflscience.com.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti juokinga, bet iš tikrųjų D. Frosto taikomas procesas mokslininkui suteikia galimybę būnant paviršiuje tyrinėti Žemės mantijos sudėtį ir netgi mesti iššūkį kai kurioms įsisenėjusioms dogmoms apie tai, iš kur kilę kai kurie mantijos elementai. Manoma, jog į ankstyvąją Žemę didelę materijos dalį atnešė meteoritai ir asteroidai, bet šiuose kūnuose esantis silicio kiekis yra gerokai didesnis nei randamas mūsų planetos plutoje. Norint patikrinti, ar silicis nenumigravo į mantiją, D. Frostui reikia atkartoti jos aplinkos sąlygas.
Slėgis ir temperatūra, atitinkantys mantijos sąlygas, anglies atomus pradeda rikiuoti į tankesnę konfigūraciją. Slėgio papildomas padidinimas skatina deimantų formavimąsi – vėliau D. Frostas tokius deimantus atakuoja akustinėmis bangomis. Garso bangos kelias per dirbtinį brangakmenį palyginamas su seisminių bangų sklidimų. Ir pagal tokių bangų panašumus D. Frostas sprendžia apie žemesniosios mantijos sudėtį.
D. Frostas pagal šių bangų skirtumus nustatė, kad žemesniojoje mantijoje silicio, panašu, taip pat nėra daug, todėl tenka užduoti klausimą: kur dingo visas silicis? Galbūt visas numigravo į branduolį? O gal liko plutoje ir buvo išsviestas į kosmosą susidūrimų su asteroidais ir meteoritais metu? O gal mokslininkai klydo vertindami silicio, turėjusio pasiekti mūsų planetą, kiekius?
Vargu, ar galima tikėtis, kad riešutų sviesto deimantai kada nors pasirodys papuošalų parduotuvėse. Taikant šį procesą 3 milimetrų skersmens deimantas (tai atitiktų apie 0,25 karato apvalaus pjovimo brangakmenį) gaminamas kelias savaites. Be to, vandenilis, kuris išstumiamas nuo anglies atomų šiems formuojantis į deimanto gardelę, gali sukelti nedidelių sprogimų.
„Skamba baisia. Bet tai visai nepavojinga – viskas yra labai saugu“, - tikina mokslininkas.
Ateityje D. Frostas ketina sutelkti visą dėmesį į savo metodo geologinį ir pramoninį pritaikymą. Nors jo eksperimente kaip anglies atomų šaltinis naudojamas riešutų sviestas, nesmarkiai pakeitus receptą būtų galima gauti kitokių savybių akmenų. Pavyzdžiui, pridėjus į pradinę medžiagą boro būtų galima minimizuoti karštį, išsiskiriantį naudojant deimanto komponentus puslaidininkiuose – tai šiuo metu yra gana svarbi problema. Be to, panaudojus anglies nanovamzdelius galima būtų gaminiams suteikti tokio struktūrinio tvirtumo, kuriam neprilygtų jokia kita Žemėje egzistuojanti medžiaga.
