Dabar Japonijos mokslininkų komanda nuskaitė jų genomą ir galiausiai aptiko užuominų, kas joms suteikia tokį neįtikėtiną atsparumą.

Priežastis ne viena, nes lėtūnų genomas yra aprūpintas įrankiais, padedančiais išvengti mirties, taip pat jis turi įmontuotą baltymą, suteikiantį DNR apsaugą nuo radiacijos. Tyrimas parodė, kad įjungtas į žmogaus ląsteles, šis radiaciją blokuojantis baltymas rentgeno spindulių poveikį taip pat sumažina 40 procentų.

„Išties nustebome, - AFP sakė vienas iš Tokijo universiteto tyrėjų Takuma Hashimoto. - Stulbina, kaip žmogaus ląstelių kultūros atsparumą radiacijai padidinti pakako vos vieno geno.“

Komanda atliko vienos lėtūnų rūšies, ko gero, atspariausios iš visų lėtūnų (Ramazzottius varieornatus) genetinę analizę.

Be kitų anomalijų, šio mažučio sutvėrimo genome mokslininkai aptiko ir genus, koduojančius baltymą Dsup – „žalos slopintuvą“ – kuris slopina radiacijos daromą žalą, o taip pažeidimus nuo išdžiuvimo, kurie DNR žaloja panašiai.

„Manoma, kad atsparumas rentgeno spinduliams yra gyvūno prisitaikymo ištverti stiprią dehidraciją pašalinis produktas", - "Nature" sakė tyrimo vadovas Takekazu Kunieda iš Tokijo universiteto.

Jei Dsup būtų galima transplantuoti gyviems žmonėms, jie galėtų tapti atsparesni radiacijai: tai itin praverstų tolimose kosminėse kelionėse. O dėl to, pasak Ingemaro Jonssono iš Kristianstado universiteto Švedijoje, naujasis straipsnis „labai įdomus medicinai“.

Be Dsup, tyrėjai taip pat parodė, kad lėtūnų genome yra 16 antioksidanto fermento kopijų, kai daugelis gyvūnų turi tik 10. Taip pat jie turi keturias DNR taisymo genų kopijas – daugelis gyvūnų teturi vieną.

Tyrimas taip pat galėtų padėti išspręsti pernai kilusius debatus, kai mokslininkų komanda nuskaitė lėtūno genomą ir parodė, kad beveik šeštadalis jų DNR kilo iš kitų gyvūnų – daugiau, nei bet kurios kitos žinomos gyvūnų rūšies. Tyrėjai spėjo, kad svetimas DNR galėtų paaiškinti kai kurias unikalias lėtūnų savybes, bet po kelių savaičių kita mokslininkų grupė užginčijo šį teiginį, parodžiusi, kad svetima DNR veikiausiai yra taršos - ne genetinio pernešimo - rezultatas.

Naujasis japonų tyrimas tokią kritiką atremia, nes kruopščiai išgryninę Ramazzottius varieornatus DNR, mokslininkai aptiko mažiau nei 1,2 proc. svetimo DNR. „Taip atmetamas spėjimas, kad lėtūnai galimybę išgyventi ekstremaliomis sąlygomis įgijo prisirankioję genų iš kitų rūšių“, - pridūrė Markas Blaxteris iš Edinburgho universiteto.