Pasak aplinkos ministro Arūno Kundroto, krantų ardymo problemos tampa vis aktualesnės daugeliui šalių. Dėl globalinių klimato pokyčių intensyvėjanti cikloninė veikla ir jūros lygio kilimas, mažėjančios smėlio atsargos priekrantėse bei intensyvi žmogaus ūkinė veikla suaktyvino kranto ardymo procesus visame pasaulyje.
Pastaraisiais metais Baltijos pajūryje krantams nemažai žalos padarė audros. Kritinė padėtis buvo susidariusi praėjusį rudenį, kai per itin smarkią, uraganinę, audrą jūra nuplovė dalį Palangos paplūdimių, kopas tvirtinusių medinių užtvarų.
Nuardytos kopos dar tą patį rudenį buvo padengtos šakų klojiniais ir išpintos apsauginėmis tvorelėmis. Šie tvirtinimai padėjo apsaugoti kopagūbrį kovo 21 d., kai dėl audros įsišėlusi jūra galėjo pasiglemžti dalį paplūdimio ruožo.
Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro specialistų vertinimu, per pirmąjį šių metų ketvirtį pajūris beveik nenukentėjo nuo vėjų ir jūros bangų, nes nebuvo galingų audrų. Daugiausia mūsų krantai yra ardomi dėl moreniniams krantams (maždaug 4,5 km pajūrio) būdingų gamtinių procesų.
Iš moreninio priemolio besiveržiančių gausių šaltinių vanduo, esant minusinei temperatūrai, virsta ledu, kuris besiplėsdamas išjudina priemolį, o gruntui atšilus dalis šlaito slenka žemyn. Dėl tokių procesų labiausiai nukentėjo vaizdingiausias pajūrio ruožas - Olando kepurė.
Kaip spręsti Lietuvos krantų apsaugos problemas, numato prieš dvejus metus priimtas Pajūrio juostos įstatymas, Aplinkos ministerijos parengta ir pernai patvirtinta Pajūrio juostos tvarkymo programa. Šiuo metu, artėjant vasaros sezonui, pradėti vykdyti planiniai krantų tvarkymo darbai. Jiems finansuoti Aplinkos ministerija yra skyrusi 100 tūkst. litų.
Daugiausia rūpesčių kelia žemyninio kranto būklė, nes šis ruožas ilgą laiką nebuvo reikiamai tvarkomas. Pagal Pajūrio juostos tvarkymo programos numatytas priemones visam žemyniniam krantui sutvirtinti ir apsaugoti reikėtų apie 5,6 mln. Lt, o kasmetinė jo priežiūra kainuotų nuo 0,25 mln. iki 0,75 mln. Lt. Krantotvarkos darbams Aplinkos ministerija planuoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą (apie 5,6 mln. litų).
Dvi dienas truksiančios konferencijos dalyviai taip pat lankysis Lietuvos pajūryje. Jie apžiūrės Baltijos jūros žemyninį bei Kuršių nerijos krantą, susitiks su Klaipėdos apskrities, savivaldybių atstovais bei mokslininkais.