Apie tai pranešė „Ignitis“ grupės vadovas Darius Maikštėnas.
„Atliekant Baltijos jūros dugno tyrimus atradome iki šiol nežinomą nuskendusį laivą. Informaciją apie šį išskirtinį radinį perdavėme ekspertams, kurie ir pasakys tiksliau koks tai objektas. Visą detalią surinktą informaciją apie jūros dugną naudosime ne tik mes, ją perduosime ir Lietuvos mokslo bendruomenei“, – feisbuke pranešė D. Maikštėnas.
Kaip rašoma „Ignitis“ pranešime spaudai, jūros dugne aptiktas laivas yra 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio. Skenduolį apie 38 metrų gylyje rado geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“.
„Gavę informaciją apie rastą laivą informavome atsakingas šalies institucijas, šis radinys duomenų bazėse nebuvo fiksuojamas. Koks tai radinys galutinai galės būti patvirtinta po papildomų istorinių ir povandeninių archeologinių tyrimų. Tikime, kad surinkti itin aukštos kokybės duomenys bus vertingi šalies mokslo bendruomenei, istorikams“ – sako Paulius Kalmantas, „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris.
Pasak jo, maždaug 120 kvadratinių kilometrų apimantis Baltijos jūros dugno plotas, skirtas vėjo energetikos vystymui, taip detaliai dar niekada nebuvo tirtas. Surinkti duomenys bus naudojami ne tik jūrinio vėjo projekto vystymui, bendrovė įsipareigojusi juo perduoti ir Lietuvos mokslo bendruomenei. Tai – dar viena iš projekto naudų.
Kaip pabrėžia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) atstovė tokių objektų Baltijos jūroje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra daug. Šiuo metu Kultūros vertybių registre yra įregistruota 19 nuskendusių laivų vietų.
„Įgyvendinant UNESCO Povandeninio paveldo apsaugos konvenciją, KPD planuoja minėtą laivą įrašyti į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių. Paaiškėjus laivo datavimui, bus sprendžiama dėl jo įregistravimo į Kultūros vertybių registrą“, – aiškina KDP vyriausioji specialistė Augustina Kurilienė.
Klaipėdos universiteto archeologė, povandeninio paveldo ekspertė dr. Elena Pranckėnaitė antrina, jog toks radinys itin įdomus ne tik povandeninės archeologijos specialistams, paveldosaugininkams, bet ir istorikams, tyrinėjantiems Baltijos jūros laivybą. Todėl šį laivą būtina išsaugoti ir atlikti tolesnius tyrimus jo identifikavimui.
„Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje.
Lapkričio pabaigoje bendrovė pranešė, kad apie pradėtus pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko teritorijos geofizinius tyrimus. „Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ pasirašė sutartį su „Fugro“ dėl pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko teritorijos geofizinių tyrimų atlikimo. Tyrimų laivas, tirdamas jūros dugną ir rinkdamas aukštos kokybės duomenis, nuplauks per 2 tūkst. kilometrų“, – rašoma pranešime.
Tyrimų metu atliekami matavimai, nustatant teritorijos ypatybes ir identifikuojant galimas rizikas, susijusias su jūrinio vėjo projekto vystymu šioje teritorijoje. Tyrimų duomenų analizavimo įžvalgos padės pasirinkti tolimesnius reikalingus geotechninius tyrimus, siekiant sukurti detalų dugno modelį, kurį „Ignitis renewables“ kartu su partneriais naudos projektuojant optimalius vėjo elektrinių pamatus ir jų vietas.
Skaičiuojama, kad 700 megavatų (MW) elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Pirmajam jūrinio vėjo elektrinių parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 kvadratinių kilometrų, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 37 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km. Joje gylis siekia nuo 28 iki 48 metrų, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną. Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks nuo 35 iki 50, galimas maksimalus jų aukštis apie 300-350 metrų. Visi šie parametrai priklausys nuo tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų ir kitų sąlygų
