Tyrimą, kuris publikuojamas moksliniame žurnale „Scientific Reports“, atliko Lenkijos, Vokietijos, Čekijos ir Ispanijos mokslininkų komanda.
Šį objektą iš pradžių ėmė analizuoti Štutgarto gamtos istorijos muziejaus mokslininkas Arnoldas Staniczekas. Apskaičiuota, kad lašalas (lot. – Ephemeroptera) gintare įstrigęs prieš 35-47 mln. metų. Tyrimą pratęsė Granados (Ispanija) universiteto Zoologijos departamento profesorius Javieras Alba-Tercedor, ištyręs objektą rentgeno mikrotomografijos metodu ir sudaręs itin detalų vabzdžio atvaizdą.
Vabzdys, kaip teigia mokslininkai, įstrigo prieš dešimtis milijonų metų iš spygliuočių išsiskyrusiuose sakuose. Ši tiršta, klampi masė yra tarsi spąstai vabzdžiams. Juose įstrigę ir sakais apsivėlę vabdžiai žūva ir lieka įkalinti amžiams. Sakams sukietėjus ir susiformavus gintarui, vabzdžių fosilijos gali išsilaikyti milijonus metų. Be to, tiek augalai, tiek įvairūs smulkūs gyvūnai gintare išsilaiko itin gerai, todėl mokslininkai juos su malonumu ima tyrinėti – tai tarsi laiko kapsulė, leidžianti iki smulkiausių detalių pažinti prieš milijonus metų egzistavusias gyvybės formas.
Iki šiol labiausiai ištyrinėti lašalų būrio atstovai buvo eoceno epochos Baltijos gintare bei mioceno epochos Dominikos ir Meksikos gintare. Visi jie priklausė Leptophlebiinae ir Atalophlebiinae porūšiams. Dabar, naujausio tyrimo metu, paaiškėjo, kad eoceno laikų Baltijos gintaro gabalėlyje įstrigo iki šiol nežinotas Calliarcys lašalų genčiai priklausantis išnykęs porūšis.
„Vabzdžiai, įstrigę gintare, dažniausiai išsilaiko puikiai. Jei gintaras perregimas, tuomet galima iš visų pusių tyrinėti objektą, pavyzdžiui, mikroskopu. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet gintare esančios priemaišos trukdo atlikti išsamius tyrimus“, – aiškino J. Alba-Tercedor. Tad siekiant itin tiksliai ištirti vabzdį, gintaro gabalėlyje įstrigusi fosilija buvo skenuojama rentgeno mikrotomografijos metodu, panašiu į kompiuterinę tomografiją.
Mikrotomografijos medotas pasitelktas siekiant itin tiksliai nustatyti vabzdžio porūšį pagal jo reprodukcinius organus, o gavus mikrotomografijos duomenis buvo sudarytas detalus vabzdžio vaizdinys, kokio nebūtų įmanoma sudaryti vien tik optinėmis priemonėmis.
Prie genetinių palyginamųjų vabzdžio tyrimų prisidėjo mokslininkai Romanas Godunko iš Čekijos mokslų akademijos Entomologijos instituto bei Michal Grabowski ir Tomasz Rewicz iš Lodzės universiteto.
„Viskas prasidėjo radus šį gražuolį vabzdį, įstrigusį gintare. Jis netrukus patraukė mokslininkų dėmesį. Dėl entuziastingo bendradarbiavimo ir modernių tyrimų, kuriuos atliko penki mokslininkai iš keturių Europos šalių, mes pagaliau galėjome identifikuoti ir aprašyti vabzdį, kuris gintaro gabalėlyje įstrigo prieš milijonus metų“, – apibendrino prof. J. Alba-Tercedor.
Šaltiniai:
