Dirbdami su Europos kosmoso agentūros palydovu mokslininkai atrado, kad šis daug labiau „pagražintas“ kosmoso dulkių, mikrometeoroidų padarytais taškeliais nei buvo tikėtasi.
„Tikėjomės tokių reiškinių nuo 1 iki 10 kartų per dieną“, sako Floor van Leeuwen iš Kembridžo universiteto. „Tačiau dabar stebime bent 500 per dieną.“ Tokie smūgiai nekelia „Gaia“ pavojaus, tačiau mokslininkai atidžiai stebės kai erdvėlaivis pradės pirmuosius savo mokslinius stebėjimus.
„Gaia“ misija – sudaryti itin tikslų maždaug milijardo mūsų galaktikos žvaigždžių žemėlapį. Tai padės astronomams daugiau sužinoti apie Paukščių Tako struktūrą ir jo evoliuciją. Norėdama atlikti matavimus, komanda turi neregėtai tiksliai žinoti, kuria kryptimi jų palydovas nukreiptas. Tai reiškia, kad „Gaia“ dizainu siekta ypatingo jautrumo net mažiausiems kurso pokyčiams.
Tokių pokyčių aptikimas atskleidė stulbinantį mikrometeoroidų smūgių sukeltų stumtelėjimų skaičių. Komanda mano, kad daugybė kosmoso dulkių trankosi į „Gaia“ skydą nuo Saulės, tačiau dulkių kilmė – paslaptis.
Mikrometeoroidų atradimas yra ypatingai svarbus mokslininkams, dirbantiems su NASA „James Webb“ kosmoso teleskopu (JWST). 2018 metais infraraudonųjų spindulių observatorija bus nukreipta į „Gaia“ orbitinį regioną gausybės kosminių paslapčių tyrimui. Mikrometeoroidų poveikis gali sumažinti teleskopo milžiniško veidrodžio atspindį.
JWST mokslininkai jau kalbėjosi su „Gaia“ komanda ir žada palyginti rezultatus su savo kompiuterio spėjimais, su kokiu mikrometeoroidų lygių kosmoso teleskopui teks susidurti.
