Išvadas mokslininkai grindžia duomenimis, surinktais iš „Hubble“ kosminio teleskopo bei „Kepler“ kosminės observatorijos, rašo JAV kosmoso agentūra NASA.
„Pagrindinė mūsų motyvacija buvo suprasti Žemės vietą likusios Visatos kontekste. Ir lyginant su visomis kitomis planetomis, kurios Visatoje dar susidarys, Žemė yra iš tiesų ankstyva“, – sakė Baltimorės (JAV) Kosminių teleskopų mokslo instituto tyrėjas, pagrindinis pastarojo tyrimo autorius Peteris Behroozi.
Į tolimiausias kosmoso gelmes žvelgiantis „Hubble“ teleskopas astronomus džiugina milžiniškais galaktikų „šeimyniniais albumais“, iš kurių galima suprasti visą žvaigždžių formavimosi ir galaktikų augimo istoriją. Duomenys rodo, kad prieš 10 mlrd. metų žvaigždės susidarinėjo labai aktyviai, tačiau šiuose procesuose dalyvavo tik mažutė visų Visatos vandenilio ir helio dujų dalis. Šiandien žvaigždžių gimstamumas smarkiai sulėtėjęs, tačiau liko dar daugybė dujų, iš kurių Visata dar labai ilgą laiką „keps“ žvaigždes ir planetas.
„Po Didžiojo sprogimo liko tiek medžiagos, kad ateityje ir Paukščių take, ir kitur būtų prigaminta daugybė planetų“, – pridūrė tyrimo bendraautorė Molly Peeples.
„Kepler“ observatorijos stebėjimai rodo, kad Žemės dydžio planetų, besisukančių savo žvaigždžių gyvenamoje zonoje (tinkamu atstumu, kad paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo), yra daugybė. Remdamiesi šiais duomenimis mokslininkai prognozuoja, kad vien Paukščių tako galaktikoje šiuo metu turėtų būti apie milijardą Žemės dydžio planetų – iš jų didelė dalis uolėtu paviršiumi. O jeigu įvertintume, kad stebimoje Visatoje yra dar 100 mlrd. galaktikų, Žemės tipo planetų kiekis tampa beprotiškai dideliu.
O tai savo ruožtu suteikia puikių galimybių ateityje gyvenamose žvaigždžių zonose susidaryti nesuskaičiuojamiems kiekiams Žemės dydžio planetų. Manoma, kad paskutinės Visatos žvaigždės gims ir po 100 trilijonų metų – per tą laiką gali nutikti visko.
Mokslininkų teigimu, Žemės tipo planetoms labiau tikėtina susidaryti gigantiškuose galaktikų spiečiuose ir nykštukinėse galaktikose, kurios dar neišnaudojo visų savo dujų žvaigždžių bei jas lydinčių planetų gamybai. Tuo tarpu Paukščių take didesnioji dujų, tinkamų žvaigždėms formuotis, dalis jau išnaudota.
Didelis civilizacijos išsivystymo ankstyvame Visatos gyvavimo periode privalumas – mums tekusi galimybė galingais teleskopais – tokiais kaip „Hubble“ – atsekti savo kosminę istoriją iki pirmųjų galaktikų susidarymo ir Didžiojo sprogimo. Dėl greitėjančio erdvės plėtimosi matomoje ir nematomoje elektromagnetinėje spinduliuotėje užfiksuota Visatos istorija po trilijono metų bus praktiškai išnykusi. Todėl tolimos ateities civilizacijoms beliks tik spėliojimo būdu apmąstyti kaip gimė Visata ir radosi pirmosios galaktikos.
