„Žinome, kad energija iš šio konkretaus žybsnio praėjo per tankų, įmagnetintą lauką netrukus po žybsnio susiformavimo“, – sakė Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) astronomas Kiyoshi Masui, kartu su kolegomis parašęs mokslinį darbą, publikuotą prestižiniame žurnale „Nature“.
„Tai smarkiai susiaurina galimą žybsnį sukėlusio šaltinio aplinkos ir įvykių tipų paieškos sritį – ir tai reiškia, kad veikiausiai žybsnio šaltinis tūno aktyviai žvaigždes formuojančiame ūke arba tai buvo supernovos liekanos“, – tikina astronomas.
Greitieji radijo dažnio signalų žybsniai (FRB, Fast Radio Bursts) – tai galingos energijos papliūpos iš kosmoso, kurios Žemėje esantiems teleskopams atrodo kaip trumpi radijo bangų blykstelėjimai. Astronomai jau daugiau nei dešimtmetį suka galvas dėl to, kokie galėtų būti šių reiškinių šaltiniai. Nors iki šiol tokių įvykių teleskopais užfiksuota tik 16, manoma, kad iš tiesų per parą jų gali būti tūkstančiai.
Žybsnio užfiksavimui reikalingas labai kruopštus radijo astronomijos duomenų analizavimas. Naujausias žybsnis buvo pastebėtas taikant duomenų analizės programinę įrangą, kurią K. Masui sukūrė kartu su Kvazulu-Natal universiteto (Pietų Afrika) mokslininku Jonathanu Sieversu. Ši programinė įranga astronomams suteikia galimybę žybsnius jau sukauptuose duomenyse aptikti lengviau. Žybsnių paieškos programai vadovauja Karnegi Melon universiteto (JAV) mokslininkas Hsiu-Hsienas Linas.
To paties universiteto mokslininkas ir pastarojo astronomų darbo bendraautoris Jeffrey Petersonas sakė: „Neįtikėtino dydžio duomenų masyve aptikome labai įdomų signalą, kuris atitiko visas žinomas FRB charakteristikas, tačiau jam buvo būdingas ir labai įdomus papildomas elementas, kurio iki šiol nebuvome pastebėję“.
Tikrinant teleskopų duomenis mokslininkai nustatė, kad šiam FRB buvo būdingas Faradėjaus sukimasis – kamščiatraukio formos bangų judėjimo pobūdis, atsirandantis bangoms judant per galingą magnetinį lauką.
Papildoma signalo analizė taip pat atskleidė, kad pakeliui į Žemę jis kirto du atskirus jonizuotų dujų regionus, vadinamus ekranais. Astronomai, analizuodami šių ekranų poveikį FRB, sugebėjo nustatyti jų santykines pozicijas. Stipriausias ekranas yra labai arti žybsnio šaltinio – ne didesniu nei 100 tūkst. šviesmečių atstumu, kas reiškia, kad jis veikiausiai yra šio žybsnio šaltinio galaktikoje. O tai reiškia, kad šį pėdsaką signale galėjo palikti tik du dalykai: ūkas, juosiantis šaltinį arba galaktikos centras.
„Vertinant kartu, šie išskirtiniai duomenys apie FRB suteikia daugiau žinių, nei viskas, ką turėjome iki šiol bei suteikia mums svarbius mąstymo apie šiuos paslaptingus įvykius rėmus. O taip pat galima pasidžiaugti, kad turime naują įrankį kitais būdais neįveikiamo archyvinių duomenų kiekio analizei – jis padės mums labiau priartėti prie visiško šių reiškinių prigimties suvokimo“, – sakė K. Masui.
Pastarasis žybsnis, pavadintas FRB 110523, savo kelionę pradėjo ne daugiau nei prieš 6 mlrd. metų.
