Vienas iš jų buvo astrofizikas Enrico Fermi, kuris iškėlė svarbų klausimą – kodėl dar nesutikome kitos protingos nežemiškos gyvybės. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad galimybių gyvybės egzistavimui už Žemės ribų yra labai daug. Tačiau tyrinėdami kosmoso platybes mes dar neaptikome jokių protingų būtybių apraiškų. Tai ir yra garsusis Fermi paradoksas, kurį spręsti ėmėsi ne vienas garsus mokslininkas.
Pasak astrofiziko Aido Sadausko, siekiant išspręsti šį paradoksą verta atkreipti dėmesį į nemažą spektrą nežinomųjų. Pirmiausia, reikia tiksliai išsiaiškinti, kokias galimybes gyvybė turi egzistuoti už Žemės ribų. Tam turime žinoti, kiek yra žvaigždžių, kiek aplink jas skrieja planetų ir kuriose iš jų yra tinkamos sąlygos gyvybei. Taip pat svarbu žinoti, kokios yra galimybės egzistuojančiai gyvybei sukurti civilizaciją, kuri pati galėtų tyrinėti kosmosą. Visas šias detales sujungė astrofizikas Frankas Dreikas, kuris šiuos dėmenis sudėjo į vieną formulę, dabar vadinamą jo vardu.
A. Sadauskas pabrėžia, kad yra ir kitų veiksnių, kodėl nesutinkame kitos civilizacijos. Vienas tokių yra prielaida, kad kita civilizacija nori likti nepastebėta arba yra labiau pažengusi už mus ir į mus žvelgia kaip į žemesnę gyvybės formą – taip, kaip mes žiūrime į skruzdėles. Taip pat yra manančių, kad pasiekus tam tikrą civilizacinę pažangą, ji tiesiog susinaikina ir negali plisti už savo planetos ribų.
