Jurgaičių piliakalnio teritorijoje gausu senovinių radinių. Čia ne kartą darbavosi tyrinėtojai. 1963 m. vyko žvalgomieji tyrinėjimai, o 1991 ir 1993 metais piliakalnio papėdėje darbavosi archeologai – nustatytos senovinės gyvenvietės ribos, aptiktas kapinynas, rasta įvairių radinių.
Eiliuotoje Livonijos kronikoje rašoma, kad 1348 metais Livonijos ordino magistro Gosvino vadovaujama kariauna užpuolė Šiaulių žemės keturias pilis, viena jų buvo Kulių pilis (Jurgaičių piliakalnis). Iki XIV a. vidurio čia gyveno baltų gentys, arė žemę, augino vaikus, statė medinius būstus. Ant kalno stovėjo pilis, apjuosta gynybiniu apkasu, kuris buvo sutvirtintas akmenimis.
Kultūrinis žemės sluoksnis – dar neperskaityta praėjusių šimtmečių istorija.
„Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų“ archeologas Mindaugas Mačiulis, rodydamas Kryžių kalno papėdėje iškastus griovius ir šurfą, kuriame matyti gynybinio apkaso likučiai, pasakojo, kad pavyko nustatyti platesnes senovinės gyvenvietės vakarines ribas, negu iki šiol buvo manyta. Išlikę piliakalnį juosusio gynybinio apkaso likučiai – tik vienas kraštas, kitas buvo anksčiau sunaikintas. Turimą archeologinių tyrimų medžiagą pavyko praturtinti naujais radiniais. Tyrinėtojams bekasant griovius ir šurfą aptikta židinių ir duobių, į kurias gyventojai pildavo įvairias atliekas. Šioje vietovėje tankiai ir aktyviai gyventa, žmonės vertėsi ūkine veikla, gyveno pasiturimai, tikriausiai šiose vietose būta amatininkų, turtingų žmonių (tą paliudija rasti sidabriniai ir žalvariniai papuošalai).
Tyrinėjimo darbams kasami 1,5–2 m gylio grioviai. Stebėjome, kaip iškastą žemę darbininkai sijoja per didelį metalinį sietą – taip lengviau rasti net patį mažiausią radinį ar kokią papuošalo detalę.
Kasinėjant Jurgaičių piliakalnio prieigas, jau surasta 400 įvairių keramikos vienetų ir 50 sidabrinių ir žalvarinių segių, žiedų, kabučių, peilių, kovų su kryžiuočiais „liudininką“ – arbaleto strėlės antgalį. Iškastos keramikos šukės grublėtu paviršiumi, kauliniai dirbiniai – adikliai, vaikiškas žaislas užynė (ant siūlo pakabintas pailgas akmuo) – datuojami I tūkst. po Kristaus. Archeologų teigimu, mūsų protėviai Jurgaičių piliakalnio papėdėje nuo tada čia ir apsigyveno.
Kasinėjant rasta ir vėlesnių amžių radinių – žiestos ir ugnyje degtos keramikos likučių, keli sidabriniai ir žalvariniai žiedai, pasagos formos žalvario segė, smeigtukai. Ypač gražus pintas sidabrinis žiedas.
Jurgaičių piliakalnio papėdėje mūsų protėviai gyveno iki XIV a. vidurio.