Britų neurobiologijos profesorius seras Colinas Blakemore'as gerontologijos konferencijoje pareiškė, kad egzistuoja žmogaus gyvenimo trukmės lubos. „120 metų gali būti absoliutus žmogaus gyvenimo trukmės limitas“, - kalbėjo jis.
Jo teigimu, daugiau kaip 120 m. sulaukiantys asmenys yra tokia retenybė, jog net ir turint omenyje visus medicininius ir technologinius privalumus mažai tikėtina, kad tokia viršutinė riba bus peržengta.
Gerontologų konferencijoje prieita vieningos nuomonės, kad vaistų įtaka žmogaus gyvenimo trukmei yra ribota, tad kur kas svarbiau, užuot ilginus žmogaus gyvenimą, yra gerinti garbaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybę ir sveikatą. Vis dėlto labai svarbu ilginti gyvenimo trukmę skurdžiose šalyse, kur žmonės miršta gerokai jaunesni nei ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.
2014 m. Pasaulinės gyvenimo trukmės stebėsenos institucija „Global AgeWatch Index“, renkanti 96 valstybių duomenis apie garbaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, neseniai pareiškė, kad 2050-aisiais šešiasdešimties metų ir vyresni žmonės sudarys 21 proc. žmonijos. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei dabartinis skaičius (12 proc.).
Sparčiai didėja sulaukusių 80 metų asmenų amžiaus grupė. Prognozuojama, kad iki 2050 m. jų procentinė dalis žmonijos populiacijoje pakils nuo 2 iki 4 proc.
Ar gyvensime 500 metų?
Vis dėlto gerontologų bendruomenėje yra manančių, kad žmogaus gyvenimo trukmę įmanoma pailginti 4-5 kartus. Vienas iš pritariančių šiai idėjai – dr. Pankajus Kapahis. Jis mano, kad moksliniai proveržiai galimai prailgins žmogaus gyvenimo trukmę keturis ar penkis kartus, tad žmonės ateityje nesunkiai sulauks ir, pvz., 500 metų.
Tokias idėjas mokslininkas pareiškė remdamasis eksperimentais, kurių metu patobulino dvi kirmėlių Caenorhabditis elegans genetines linijas, ir šių kirmėlių gyvenimo trukmė pailgėjo net 5 kartus. Nors žmogaus genomo modifikavimo tyrimai gali užtrukti daugelį metų, Dr. P. Kapahis įsitikinęs, kad iš principo stabdyti senėjimą genetinėmis priemonėmis yra įmanoma.
Minėtos kirmėlės buvo pirmieji gyvūnai, kurių genetinį kodą mokslininkams pavyko nustatyti ir iššifruoti visiškai tiksliai. Todėl šios kirmėlės plačiai naudojamos gyvenimo trukmės tyrimuose. Žurnale „Cell Reports“ pristatytuose tyrimo rezultatuose rašoma apie tam tikrų molekulių blokavimą. Tos molekulės sąveikauja su nerviniu kanalu TOR (Target of Rapamycin) kuriuo siunčiami signalai apie insulino poveikį ir maistines medžiagas.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad TOR kanalo mutacijos kirmėlių Caenorhabditis elegans gyvenimą prailgina maždaug 30 proc., o modifikavus insulino segmentą, gyvenimo trukmę, kaip manoma, būtų galima padvigubinti, t.y., prailginti 100 proc. Šiuos veiksnius sujungus, tikėtina 130 proc. ar net didesnis gyvenimo trukmės prailginimas.
Ateityje planuojama atlikti panašius tyrimus su pelėmis. Jų tikslas – ištirti, kaip analogiškos genetinės modifikacijos paveiktų žinduolių organizmus.
