Pasak NASA, planeta, pavadinta HAT-P-11b, yra 120 šviesmečių atstumu nuo mūsų, Gulbės (Cygnus) žvaigždyne. Atradimo autoriai naudojosi duomenimis iš trijų NASA kosminių teleskopų: „Hubble“, „Spitzer“ ir „Kepler“.
„Šis atradimas – reikšmingas etapas kelyje link kada nors įvyksiančio mažesnės, uolėtos planetos, tokios kaip Žemė, atmosferos sudėties analizavimo. Tokie pasiekimai šiandien įmanomi tik derinant šių unikalių ir galingų observatorijų teikiamus duomenis“, - sakė NASA kosminių misijų direktorato administratoriaus pavaduotojas Johnas Grunsfeldas.
Egzoplanetų paieška – nelengva užduotis net ir naudojantis pažangiausiomis technologijomis, o atmosferos sudėties ištyrimas yra dar didesnis iššūkis: mokslininkams reikia laukti, kol planeta praskries tarp mūsų ir savo žvaigždės, kad galėtų ištyrinėti tolimos žvaigždės šviesos pokyčius. Jeigu plonučiame tolimos planetos apvalkale – atmosferoje – esama vandens, tai matoma pagal specifines šviesos sugerties linijas, rašo weather.com.
Egzoplanetos su storais debesų sluoksniais absorbuoja šviesą, taigi, mokslininkams reikia, kad žvaigždės šviesa kirstų giedrą tolimos planetos atmosferą – tik tada galima ištirti atmosferos dujų sudėtį.
HAT-P-11b yra maždaug Neptūno dydžio planeta. Tai – pati mažiausia egzoplaneta, kurioje mokslininkai sugebėjo identifikuoti kokias nors molekules.
„Mūsų atliekamas darbas yra svarbus ateities super-Žemių ir net mažesnių planetų tyrimams, nes norime gebėti iš anksto atsirinkti planetas su skaidriomis atmosferomis, leidžiančiomis mums atpažinti molekules“, - sakė tyrimo bendraautorė, Kalifornijos technologijų instituto mokslininkė Heather Knutson.
Nuo egzoplanetų paieškos pradžios mokslininkai jau identifikavo 1516 planetas, besisukančias ne apie Saulę.
