Dvi mažesnės planetos, anot Harvardo Smithsonian astrofizikos centro mokslininkų, yra pačios panašiausios į Žemę iš visų, atrastų iki šiol.
Jos apie savo žvaigždes sukasi gyvybei tinkamoje zonoje, kur palaikoma temperatūra, tinkama skystam vandeniui laikytis planetos paviršiuje ir tos planetos organizmams aprūpinti energija.
Jeigu planeta sukasi pernelyg arti žvaigždės, vanduo joje užverda ir išgaruoja. Jei per toli 0 vanduo sušąla į ledą.
Tyrimo pagrindinis autorius Guillermo Torresas apie atradimą paskelbė antradienį vykusiame Amerikos astronomų bendruomenės suvažiavime. Tyrimo ataskaitą taip pat publikavo „Astrophysical Journal“.
„Didelė tikimybė, kad dauguma iš šių planetų yra uolėtos, kaip Žemė. Savo skaičiavimams pasirinkome taikyti pačias plačiausias ribas, apibrėžiančias tinkamumą gyvybei“, - apie tyrimą pasakojo mokslininkas.
Labiausiai į Žemę panašios planetos pavadintos Kepler-438b ir Kepler-442b. Abi jos sukasi apie raudonąsias nykštukes – žvaigždes, kurios yra mažesnės ir vėsesnės už Saulę.
Kepler-438b yra 470 šviesmečių atstumu nuo Žemės. Metai joje trunka 35 Žemės dienas. Tuo tarpu Kepler-442b yra 1100 šviesmečių atstumu, ji apie savo žvaigždę apsisuka per 112 Žemės dienų.
Kepler-438b skersmuo yra vos 12 proc. didesnis nei Žemės, be to, mokslininkų skaičiavimais, yra 70 proc. tikimybė, kad planetos paviršius yra kietas (uolinis). Kepler-442b už Žemę didesnė maždaug trečdaliu, o tikimybė, kad ji yra uolinė, yra apie 60 procentų.
Kad planeta būtų „gyvenamoje zonoje“, ji turi gauti maždaug tiek savo Žvaigždės energijos, kaip ir Žemė. Kepler-438b gauna apie 40 proc. daugiau šviesos už Žemę, todėl tikimybę, kad ji yra gyvybei tinkamoje zonoje, astronomai vertina 70 procentų.
Kepler-442b gauna apie du trečdalius Žemės gaunamos šviesos. Tai tikimybę, kad planetoje galėtų egzistuoti gyvybė, padidina iki 97 procentų.
„Negalime būti tikri, ar bent kuri iš šių planetų iš tiesų yra gyvenama. Galime tik pasakyti, kad tai yra perspektyvūs kandidatai“, - sakė tyrimo bendraautoris Davidas Kippingas.
Egzoplanetos buvo aptiktos naudojantis NASA agentūrai priklausančiu „Kepler“ teleskopu – pagal atradimui naudotą priemonę planetoms ir buvo suteikti vardai.
Keturios iš aštuonių atrastų egzoplanetų yra sistemose su daugiau nei viena žvaigžde, nors vadinamosios „žvaigždės-palydovės“ tose sistemose yra pakankamai tolimos ir neturi reikšmingos įtakos planetoms.
Iki šio atradimo planetos, kuriose gvyybės egzistavimo tikimybė buvo didžiausia, buvo Kepler-186f (10 proc. didesnė už Žemę ir gaunanti 32 proc. mus pasiekiančios šviesos) bei Kepler-62f (40 proc. didesnė už Žemę ir gaunanti 41 proc. mūsų planetos gaunamos šviesos).
