Apskaičiuota, kur gyvenantiems žmonėms kyla didesnė apsigimimų grėsmė ir kaip į organizmą patenka nuodingos medžiagos

Prieš tris dešimtmečius profesorė Martine Vrijheid, rengdama daktaro disertaciją, tyrė apsigimimų paplitimą šalia pavojingų atliekų aikštelių Europoje. Ji nustatė, kad netoli sąvartynų rizika iš tiesų padidėja.

Jos tyrimas, atliktas Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokykloje Jungtinėje Karalystėje, iškėlė dar daugiau klausimų.

Dėmesys vaikui

„Paskelbus šiuos rezultatus man buvo užduotas vienas iš svarbiausių klausimų – ką darytumėte, jei būtumėte nėščia? – pasakoja iš Nyderlandų kilusi M. Vrijheid, dabar dirbanti aplinkos ir vaikų sveikatos profesore Barselonos pasaulinės sveikatos institute Ispanijoje. – Negalėjau atsakyti į šį klausimą, todėl pagalvojau, kad mums tikrai reikia daugiau duomenų, kad galėtume pateikti geresnes rekomendacijas moterims nėštumo metu.“

Nuo to laiko M. Vrijheid daugiausia dėmesio skiria tam, kaip aplinka, kurioje auga vaikai, gali pakenkti jų sveikatai.

Aplinkos poveikio ir organizmo reakcijos į jį derinys vadinamas ekspozomu. Atsižvelgiama į tai, ką žmonės valgo ir ką veikia, kur gyvena ir dirba, kaip sąveikauja su fizine aplinka.
Įtraukiama viskas – nuo toksiškų cheminių medžiagų poveikio iki oro sąlygų pokyčių. Apskaičiuota, kad 70 proc. žmonių lėtinių ligų sukelia aplinka, o pagrindinė priežastis yra oro tarša, kurią sukelia gamyklose, elektrinėse, automobiliuose ir pastatuose deginamas iškastinis kuras.

Pavyzdžiui, Barselonos pasaulinės sveikatos instituto „ISGlobal“ duomenimis, trečdalis vaikų astmos atvejų Europoje gali būti siejama su užterštu oru.

„Žinoma, kad daugybės mūsų neužkrečiamųjų ar lėtinių ligų priežasčių aplinkoje galima išvengti“, – sako M. Vrijheid.

Ji koordinuoja mokslinių tyrimų projektą, kuriam suteiktas ES finansavimas ir kurio tikslas – kiekybiškai įvertinti, kokį poveikį ekspozomas daro žmonių sveikatai Europoje per pirmuosius 20 jų gyvenimo metų. Penkerių metų trukmės projektas ATHLETE vykdomas iki 2024 m. pabaigos.

Ankstyvieji signalai

ATHLETE projektu daugiausia dėmesio skiriama jaunuoliams, siekiant sumažinti jų bendrąją tikimybę susirgti.

„Daug veiksmingiau imtis prevencijos dar vaikystėje ar nėštumo metu, nei šalinti rizikos veiksnius, kai žmonės jau vyresni ir gali susirgti, – sako Vrijheid. – Viskas, kas nutinka ankstyvaisiais metais, gali turėti pasekmių vėlesniame gyvenime.“

Pavyzdys galėtų būti vaisiaus organų augimas. Tam tikrų cheminių medžiagų poveikis nėštumo metu gali sutrikdyti organų vystymąsi.

Tyrėjai naudoja kraujo, šlapimo ir išmatų mėginius biologiniams žymenims, pavyzdžiui, metabolitams, t. y. molekulėms, reikalingoms normaliam ląstelių funkcionavimui, nustatyti. Taip siekiama aiškiai susieti aplinkos poveikį su vaikų sveikata.

Pasak M. Vrijheid, vykdant projektą jau nustatyta, kad teršalų poveikis ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu gali sukelti biologinių žymenų pokyčių vaikams, kurie kitais atžvilgiais yra sveiki.
Pavyzdžiui, vario poveikis vaikams buvo susijęs su uždegimo žymeniu. Tikėtini ligų mechanizmai buvo nustatyti ir kitų teršalų, įskaitant tabako dūmus ir parabenus – chemines medžiagas, kosmetikoje naudojamas kaip konservantai, atveju.

„Net jei vaikams dar nepasireiškia jokių simptomų, pastebėjus, kad jų kasdienėje genetikoje, kitaip tariant, baltymų profiliuose, yra pokyčių, galima įtarti būsimą ligos riziką“, – pasakoja M. Vrijheid.
Bendras ATHLETE tikslas – kaupti duomenis ir teikti informaciją mokslininkams.

Atlikus įvairius tyrimus, projekto metu bus parengtos rekomendacijos dėl prioritetinių veiksmų, skirtų teršalų poveikiui stebėti ir riboti. Dalis šio darbo apima gairių „priemonių rinkinio“, skirto sprendimų priėmėjams ir bendruomenėms, rengimą.

Priklausomai nuo tyrimo rezultatų, anot M. Vrijheid, gali būti parengtos rekomendacijos dėl būsimos politikos.

Rizikos grupės

ATHLETE yra vienas iš devynių mokslinių tyrimų projektų, siekiančių pažangos šioje srityje ir sudarančių Europos žmogaus ekspozomo tinklą (EHEN) – didžiausią pasaulyje tokio pobūdžio projektą, kuriame dalyvauja 24 šalys.

Taikant ekspozomu grįstą požiūrį, aplinkos teršalų problemą siekiama spręsti dėmesį skiriant ne kiekvienam teršalui atskirai, o bendrai, remiantis aiškesniu tarpusavio sąsajų vaizdu.
Vykdant ATHLETE projektą, Prancūzijoje atliekamo tyrimo metu vertinta, ar pakeitus moterų asmens higienos priemones pasiekiama cheminių medžiagų, pavyzdžiui, ftalatų, veikiančių hormonų sistemą (vadinamųjų endokrininę sistemą ardančių medžiagų), poveikio pokyčių.

90 18–30 metų amžiaus savanorių moterų penkias dienas įprastai naudojamą kosmetiką keitė alternatyviomis priemonėmis. Naudojant šlapimo mėginius, paimtus prieš pradedant tyrimą ir po jo, siekiama įrodyti, kad, sumažinus asmens higienos priemonių naudojimą ar jas pakeitus, gali sumažėti cheminių medžiagų kiekis organizme.

Kitas pavyzdys: vykdant ATHLETE tiriama, kiek cheminių medžiagų yra pesticiduose, maisto produktų pakuotėse ir kituose Europos kasdienio gyvenimo produktuose.

„Tikimės, kad ekspozomo sistema padės gauti įrodymų apie rizikos veiksnių rinkinius, kuriuos galima reguliuoti vienu metu, pavyzdžiui, sprendžiant cheminių medžiagų mišinių, o ne atskirų cheminių medžiagų reguliavimo klausimus“, – sako M. Vrijheid.

Miesto kodai

Dar vienas EHEN projektas yra ES finansuojamas EXPANSE, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama miestų aplinkai, nes dauguma žmonių Europoje gyvena miestuose.
Projekto duomenimis, iki šio dešimtmečio pabaigos daugiau nei 80 proc. Europos gyventojų gyvens miesto aplinkoje ir su ja sąveikaus.

„Miestai ar urbanistinė aplinka yra labai svarbūs žmonių sveikatai“, – teigia Roelis Vermeulenas, Utrechto universiteto Nyderlanduose aplinkos epidemiologijos profesorius, vadovaujantis EXPANSE.

Kaip ir ATHLETE, R. Vermeuleno projektas buvo pradėtas 2020 m. sausio mėn. ir numatytas vykdyti iki 2024 m. pabaigos.

Jo komanda sudarė visos Europos urbanistinės aplinkos žemėlapį, kad geriau suprastų daugybę veiksnių, su kuriais susiduria žmonės – nuo oro taršos iki maisto.

Tyrėjai naudojosi visos ES sveikatos duomenimis, gyventojų surašymo informacija, apimančia apie 55 mln. žmonių ir konkrečias suaugusiųjų ir vaikų, kurių skaičius sudaro apie 2 mln., grupes.
Be to, komanda pateikia žmonėms jutiklius, kuriais matuojamas aplinkos teršalų poveikis ir stebimas fizinis aktyvumas.

Iš viso šiam „miesto laboratorijų“ bandymui buvo atrinkta 4 000 žmonių iš Graikijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Šveicarijos.

„EXPANSE galės patarti, kaip gyvenamuosius rajonus padaryti sveikesnius“, – sako R. Vermeulenas.

Kūno barometrai

Projekte daugiausia dėmesio skiriama vidiniam ekspozomui – cheminių medžiagų, įskaitant antipirenus, pesticidus ir patvarius teršalus, kiekio matavimui organizme.
Tai leidžia komandai ištirti žmones, kuriems vėliau gyvenime išsivystė tokia liga kaip diabetas, ir nustatyti cheminius skirtumus tarp sveikų žmonių.

„Turime jų kraujo mėginius, paimtus prieš 10 metų iki ligos pradžios, ir stebime, kuo skiriasi šių dviejų populiacijų kraujas“, – pasakoja R. Vermeulenas.

Iš dalies jį motyvuoja gyvenimas Utrechto gatvėse ir tarp kanalų, ypač nuo konkretaus rajono priklausantys žmonių sveikatos skirtumai.

R. Vermeulenas teigia, kad sveikiausio rajono gyventojai džiaugiasi gera sveikata net 12 metų ilgiau nei kitų miesto dalių gyventojai.

Supratus ekspozomą, bus lengviau pašalinti tokius neatitikimus.

„Pašto kodas yra svarbesnis už genetinį kodą, – sako R. Vermeulenas. – Mums neabejotinai reikia pasaulinių pastangų, kad suprastume aplinkos poveikį ir pasiūlytume iš tiesų prasmingas intervencines priemones neužkrečiamoms ligoms sustabdyti.“

Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.