Manoma, kad debesis susiformavo kartu su Saulės sistema – ten susikaupė įvairios liekanos iš protoplanetinio disko, kai jas išsvaidė didžiųjų planetų gravitacija. Ar gali tarp šių liekanų būti ir… planetų? Nauji skaičiavimai rodo, kad taip.
Tyrėjai sumodeliavo, kaip vystytųsi planetų orbitos, joms išlekiant iš centrinės sistemos dalies. Jie įskaitė ne tik jėgas, kylančias pačioje sistemoje, bet ir bendrą Galaktikos disko gravitacijos poveikį, kuris dideliu atstumu nuo žvaigždės tampa reikšmingas.
Gautas rezultatas – nuo 1 iki 10 proc. planetų, išmetamų iš centrinės sistemos dalies, gali užsilikti Oorto debesyje aplink į Saulę panašią žvaigždę. Apskritai planetos išmetimo tikimybė yra apie 10 proc. taigi tikėtina, kad iki 1 proc. visų žvaigždžių turi po planetą savo Oorto debesyje.
Tikslesni skaičiavimai, įvertinant šiandienines žinias apie egzoplanetų sistemas, duoda truputį mažesnę tikimybę: tokią nutolusią planetą turėtų turėti viena iš 200-3000 žvaigždžių. Tikimybė, kad tokia planeta egzistuoja Saulės sistemoje, yra apie septynis procentus, arba viena iš keturiolikos.
Čia kalba eina ne apie hipotetinę Devintąją planetą – ji, jei egzistuoja, yra daug arčiau Saulės, nei Oorto debesis.
Tiesa, visi šie vertinimai yra gana optimistiniai, nes juose neįskaičiuota, kad jauna žvaigždė gimtajame spiečiuje ar grupėje neretai praskrieja arti kitų žvaigždžių, kurios gali atplėšti nutolusias planetas. Iš kitos pusės, neįvertinta ir galimybė pasigauti planetą iš kitos žvaigždės. Taigi tobulinti modelį dar yra kur.
Tyrimo rezultatai arXiv.