Šiandieniniame pasaulyje, kai didžiąją dalį gyvenimo praleidžiame ne kur kitur, o internete, teigiamas grįžtamasis ryšys iš kitų svarbus kaip niekad, skelbia BBC.
„Nejaugi virtome visuomene, kuriai kone gyvybiškai svarbu, ką apie mus galvoja kiti žmonės? Ar tai mums trukdo, o gal stumia į priekį? Ar tai iš viso daro kokį nors poveikį mūsų gyvenimui?“, – klausia psichologė Corinne Sweet.
Ar jums svarbu, ką apie jus mano kiti? Ar tai ką nors keičia? Taip, kartais tai tikrai svarbu. Juo labiau tais atvejais, kai pritarimo trūkumas sukelia nerimą ir stresą, sako specialistai.
C. Sweet pastebi, kad šiandien mūsų gyvenimas tapęs itin viešas. Socialinė žiniasklaida kiekvieną dieną siūlo vertinti vieni kitų įrašus ir nuotraukas.
„Šiame kritikuoti ir net smerkti linkusiame pasaulyje mes gana dažnai tiek sąmoningai, tiek ne imamės kurti idealų savo įvaizdį. Ir, savaime suprantame, norime, kad jis kitiems patiktų. Tiesą sakant, žmonės yra užprogramuoti rūpintis, kaip kiti mus vertina", - pastebi psichologė.
Įdomu tai, kad pasitelkę MRI skenerius, mokslininkai netgi sugebėjo įvardyti smegenų sritis, kurios aktyviai reaguoja į tokias emocijas.
Tyrimas atskleidė, kad didžiausią reakciją smegenyse sukelia tokios aplinkinių išprovokuotos emocijos kaip gėda ir kaltė.
Pastebima, kad ne tik evoliucija, bet ir socialinės patirtys pasirūpino, kad žmonėms rūpėtų aplinkinių nuomonė, tačiau neretai tam skiriama nepelnytai per daug dėmesio, taip prarandant ryšį su realybe.
Nors pavojus ir padeda išgyventi, svarbu nepasiduoti iliuzijoms ir nuolat stebėti, ar neįžvelgiame grėsmių ten, kur jų nėra, pataria C. Sweet.
Be to, tik žmonės nerimauja, ką apie juos galvoja kiti, neretai pamiršdami, kad svarbiausia nebandyti visiems įtikti, nes tai tiesus kelias į tapatumo susinaikinimą.
Yra žinomas ne vienas sėkmingas žmogus, kurio idėjos iš pradžių nesulaukė palaikymo ar pritarimo. Viena jų - Joanne Rowling – garsi šiuolaikinė rašytoją, knygų apie burtininką Harry Potterį autorė.
Neįtikėtino populiarumo pasakojimų seriją jį parašė gyvendama iš pašalpų ir bandydama iš paskutiniųjų sudurti galą su galu. Įdomu tai, kad knygą iš pradžių net kelis kartus leidyklos atmetė. Tuomet niekas negalėjo pagalvoti, kokia sėkmė jų laukia.
„Tam tikra prasme pasijutau išsilaisvinusi, nes išsipildė didžiausia mano baimė. Dugnas, kuriame atsidūriau, tapo tvirtu pagrindu, nuo kurio atsispyriau ir ėmiau kurti naują gyvenimą. Man buvo nusispjauti, ką apie mane galvoja kiti“, – teigia rašytoja.
Kitas įkvepiantis pavyzdys – dainininkas Edas Sheeranas. Kai buvo šešiolikos, jis metė mokyklą. Po metų dainininkas persikėlė į Londoną, kur ėmė siekti karjeros muzikos pasaulyje.
Prieš pasirašydamas sutartį su „Asylum Records“, leidyba jis užsiėmė savarankiškai.
„Negaliu jums atskleisti sėkmės paslapties, bet galiu tiksliai įvardyti, koks yra tiesiausias kelias į nesėkmę – tai bandymas visiems įtikti“, – šypsosi kūrėjas.
