Jo išskirtinius akademinius pasiekimus parodo daugybė fragmentų ir nepublikuotų užrašų, kurių daugelis buvo atrasti po mokslininko mirties 1727 metais. Tačiau išlikę dokumentai liudija ir apie kitą mokslininko pusę – jis itin domėjosi okultizmu, alchemija ir Biblinės apokalipsės klausimais, rašoma „Science Alert“.
Rankraščių fragmentai, kuriuose galima išvysti I. Newtono svarstymus apie dalykus, kurie jo laikais buvo tikra erezija, šiuo metu yra pardavinėjami aukcione „Sotheby's“.
Šiuo atveju tekstai tiesiogine prasme yra fragmentai: tai yra apdegę užrašų likučiai. Manoma, kad juos padegė žvakė, kurią netyčia nuvertė I. Newtono šuo Deimantas.
Ar tokia įvykių versija yra teisinga, nėra aišku – tačiau tikraiaišku yra tai, kad ugnies apgadinti lapai priklauso mažiau žinomų I .Newtono darbų kolekcijos daliai, kurioje nagrinėjamos neaiškios teorijos, kurias šiandien tvirtai priskiriame pseudomokslui.
Puslapiuose, kurių kaina aukcione šio teksto rašymo metu siekia apie 307 000 eurų (280 000 svarų), I. Newtonas svarsto apie senovės Egipto Didžiąją Gizos piramidę, kuri, mokslininko manymu, buvo pastatyta remiantis Egipto matavimo vienetu, vadinamu karališkuoju uolekčiu.
I. Newtonas manė, kad kiekybiškai įvertinęs karališkąją uolektį, jis galės patobulinti savo teorijas apie gravitaciją ir pateikti beprecedentiškai tikslų Žemės perimetrą – tuo pačiu atskleisdamas ir kitas miglotas bei „šventas“ geometrines įžvalgas. Jis taip pat tikėjosi nuspėti, kada tiksliai, pasak Biblijos, ateis pasaulio pabaiga.
„Jis bandė rasti įrodymus savo gravitacijos teorijai, bei tam, kad senovės egiptiečiai žinojo ir saugojo dabar jau prarastas alchemijos paslaptis“ , – „The Observer“ sakė „Sotheby“ rankraščių specialistas Gabrielius Heatonas
„Šiandien tai atrodo kaip skirtingos tyrimų sritys, tačiau XVII amžiuje I. Newtonui taip neatrodė“, – teigė G. Heatonas.
I. Newtonas nebuvo pirmasis, kuriam kilo tokios idėjos ir tikrai nebuvo paskutinis. Tačiau jo šios idėjos nebuvo paviešintos. „Tikrai nėra netikėta, kad jis nepublikavo savo darbų apie alchemiją, nes tai buvo slepiami dalykai. Tai ir, jei I. Newtono teologinės mintys būtų buvusios paviešintos, jam tai mažiausiai būtų kainavę jo karjerą“, – sakė G. Heatonas.
