Aparatas sėkmingai pasiekė stebėjimo poziciją 20 km aukštyje virš asteroido Riugu, trečiadienį nurodė Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA).
Zondui pasiekus kelionės tikslą tyrėjai prapliupo džiaugsmingais šūksniais. JAXA nurodė, kad šis pasiekimas prilygsta „šūviui iš Japonijos į šešių centimetrų skersmens taikinį Brazilijoje“.
„Šiandien esame prie kosminių mokslo tyrimų, neturinčių precedento per žmonijos istoriją, pradžios“, – žurnalistams sakė projekto vadovas Yuichi Tsuda.
Žinia apie misijos sėkmę buvo paskelbta likus kelioms dienoms iki Tarptautinės asteroidų dienos, Jungtinių Tautų iniciatyva minimos birželio 30 dieną, siekiant atkreipti dėmesį į šių dangaus kūnų smūgių Žemei keliamus pavojus ir šią grėsmę turinčių sumažinti technologijų pažangą.
Manoma, kad Riugu turi gana daug organinių medžiagų ir vandens, tad mokslininkai iš šio asteroido paimtuose mėginiuose tikisi gauti užuominų, kaip Žemėje galėjo atsirasti gyvybė.
Riugu, kurio pavadinimas japoniškai reiškia „Drakono rūmai“ ir yra susijęs su šios tautos legenda apie vandenyno dugne stūksančią jūrų valdovo pilį, nuotraukos rodo, kad jo pavidalas panašus į sukučio, o paviršius – gruoblėtas.
Šiuo metu „Hayabusa2“ būklė gera. Aparatas pasiruošęs pradėti asteroido tyrimus, truksiančius pusantrų metų, nurodė JAXA.
Per kitą etapą bus siekiama rasti tinkamą vietą, iš kurios būtų galima paimti mėginių, kai zondas nusileis ant asteroido paviršiaus, sakė mokslininkas Seiichiro Watanabe (Seiičiras Vatanabė).
„Sviedinys“
Didelio šaldytuvo dydžio „Hayabusa2“, išskleidęs saulės baterijų „sparnus“, yra JAXA pirmojo asteroidų tyrimų aparato „Hayabusa“ įpėdinis. Šio zondo pavadinimas japonų kalba reiškia „Sakalas“.
Per ankstesnio zondo misiją buvo tyrinėjamas mažesnis bulvės pavidalo asteroidas. Nors per septynerius metus trukusią misiją buvo iškilę įvairių nesklandumų, aparatas sugebėjo paimti dulkių mėginių ir 2010 metais parskraidino juos į Žemę. Šis pasiekimas buvo giriamas kaip didelis mokslo triumfas.
„Hayabusa2“ projektas kainavo 30 mlrd. jenų (apie 234,5 mln. eurų). Zondas buvo paleistas 2014 metų gruodį. Jis liks prie asteroido 18 mėnesių, o vėliau grįš į Žemę su mėginiais.
Aparatas iki Riugu skriejo jau 1 302 dienas ir sukorė kosmose 3,2 mlrd. km, Y. Tsuda sakė žurnalistams.
Kad paimtų mėginių, zondas paleis įtaisą, sprogsiantį virš asteroido ir iššausiantį į jo paviršiaus 2,5 kg varinį „sviedinį“. Šis turėtų išmušti kelių metrų skersmens kraterį.
Iš kraterio zondas paims „šviežios“ medžiagos, nepaveiktos milijonus metų asteroido paviršių svilinusio saulės vėjo ir spinduliuotės. Tikimasi, kad šis mėginys padės atsakyti į kai kuriuos fundamentalius klausimus apie gyvybę ir Visatą – pavyzdžiui, ar iš kosmoso atnešami cheminiai junginiai galėjo padėti Žemėje atsirasti gyvybei.
„Hayabusa2“ stebės dangaus kūno paviršių savo vaizdo kamera ir kitokiais jutikliais, taip pat nutupdys du mažyčius judriuosius kibernetinius nusileidimo modulius „MINERVA II“ ir Prancūzijos bei Vokietijos sukurtą šokinėjantį „Mobilųjį asteroido paviršiaus žvalgą“ (Mobile Asteroid Surface Scout, MASCOT).