Įstatymo pataisą, leidžiančią kiekvienai savivaldai nustatyti kirsti tinkamų medžių kiekį, iniciavo draudimų bendrovės. Jos patirdavo milžiniškus nuostolius, kai po audrų jų biurus atakuodavo kompensacijų reikalaujantys gyventojai.

Tačiau aplinkosaugininkai susirūpinę, kad kasdien JK miestų gatvėse ir parkuose iškertami tūkstančiai medžių – kur kas daugiau nei prieš keletą metų. Tik nedidelė dalis lapuočių yra per seni ir virsdami išties gali sužaloti tiek pačius gyventojus, tiek jų turtą. Šiuo metu jaunų medžių nukertama kelis kartus daugiau, nei pasodinama.

Miestų bendruomenės rašo peticijas Vyriausybei su prašymais atšaukti mirties nuosprendį sveikiesiems medžiams. Jų atstovai ragina valdžią nustatyti tinkamą nelaimingų atsitikimų kompensacijų tvarką, o ne eiti lengviausiu keliu – nerūpestingai šalinti galimų nelaimių priežastį.

Valdančioji leiboristų partija kaltinama masiniu augmenijos naikinimu, nors medžiai ne tik puošia miestus ir parkus, bet švarina vis prastėjantį Jungtinės Karalystės miestų orą.

Biologai, kurie negali susitaikyti su šia dramatiška padėtimi, atliko didžiausius visų laikų JK medžių tyrimus. 147-se Anglijos didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose buvo tiriami medžiai. Paaiškėjo, kad tik 11 procentų visų medžių yra 50-100 metų amžiaus ir vos du procentai skaičiuoja antrąjį šimtmetį. Dalis jų iš tiesų gali kelti grėsmę žmonių bei jų turto saugumui.

Visi kiti medžiai yra pakankamai jauni, tačiau jų skaičius, lyginant su 1992-aisiais kai buvo atliktas paskutinis medžių „surašymas“, smarkiai sumažėjęs.

Nustatyta, kad jauniems medeliams trūksta priežiūros, todėl kas ketvirtas žūsta taip ir nevirtęs ąžuolu ar kaštonu. Kas penktoje savivaldoje medžiai apskritai neprižiūrimi – tik masiškai kertami.

Nors nemažai medžių visoje JK teritorijoje pripažinti gamtos paminklais, medkirčiai kėsinasi ir į juos. Vien Londone yra virš 40-ies itin senų medžių, kurie laikomi nacionaline vertybe ir privalo būti tinkamai prižiūrimi.

Šiuo metu Anglijoje likę itin nedaug aukštų, stambių rūšių medžių. Pirmąją vietą tarp labiausiai paplitusių užima Leilando kiparisas – nedidelis medelis, dažniausiai auginamas kaip gyvatvorė. Antrąją ir trečiąją vietas užima ne ką aukštesni medžiai – kadagys ir platanas.