Įrašą paskelbtas save gydytoja vadinančios moters socialinėje paskyroje.
Ir nors įrašas yra jos paskyroje, ji skelbia, kad tai – feisbuko draugų kolektyvinis straipsnis. Tekste yra išvardintas ne vienas teiginys apie virusus, o rašymo stilius leidžia suprasti, kad tekstas yra verstas iš rusų kalbos.
Tam, kad šiuo sudėtingu periodu sklistų kuo mažiau dezinformacijos, Delfi nusprendė patikrinti, kiek šiame itin populiariame įraše yra tiesos. Teiginių kalbos neredagavome.
Kas tiesa, kas melas
Pirmasis teiginys skamba šitaip: „Virusas nėra gyvas organizmas, bet proteinų molekulės padengtos apsauginių lipidų (riebalų) sluoksniu, kurie, absorbuojasi į akies, nosies ar žandų gleivinės ląsteles, keičia jų genetinį kodą. Įvyksta mutacija ir paverčia juos agresoriais ir daugiklio ląstelėmis“.
Tarp mokslininkų vyksta diskusija, ar virusas yra gyvas, ar ne, tad vienareikšmiško atsakymo čia nėra. Bet net jei sakytume, kad virusas yra gyvas, jokiu būdu jo negalima pavadinti organizmu – tai neląstelinės sandaros infekcinis patogenas. Virusas negali augti ir daugintis už šeimininko ląstelės ribų.
Taip, virusą gaubia apsauginis baltyminis apvalkalėlis.
Svarbiausia, kad virusas nekeičia jokio mūsų ląstelių genetinio kodo. Virusas įsibrauna į mūsų ląstelę, jos viduje gamina savo nukleorūgštis. Ląstelėje aplink kiekvieną nukleorūgštį susidaro baltyminis apvalkalas, ląstelės membrana plyšta – iš ląstelės išsilaisvinę nauji virusai puola kitas ląsteles. Būtent taip virusas dauginasi (daugiau informacijos ČIA).
Antrasis teiginys: „Kadangi virusas yra ne gyvas organizmas, bet proteinų molekulė jis nėra nužudomas, jis skyla savaime. Viruso suirimo laikas priklauso nuo temperatūros, drėgmės ir medžiagos tipo, kur (ant ko) jis yra“.
Teigiama, kad virusas yra proteinų molekulė. Tačiau virusas yra neląstelinė gyvybės forma – visi virusai yra sudaryti iš nukleorūgščių, arba DNR, arba RNR (bet ne iš abiejų), ir apsauginio baltyminio apvalkėlio. Kai kurie virusai taip pat turi ir riebalų ir baltymų molekulių.
Tad teiginys, kad virusas yra baltymų molekulė – neteisingas. Tačiau teiginys, kad viruso gyvavimo laikas priklauso nuo išorinių veiksnių – teisingas(daugiau informacijos ČIA).
Trečias teiginys: „Virusas yra labai trapus. Vienintelis dalykas, kuris apsaugo virusą yra jo plonas išorinis riebalų sluoksnis. Štai kodėl bet koks muilas ar ploviklis yra geriausia priemonė, nes putos naikina riebalus (štai kodėl jūs privalote tiek daug patrinti: 20 sekundžių ar ilgiau, kad būtų daug putų). Ištirpinus riebalų sluoksnį, baltymų molekulė išsisklaido ir virusas skyla savaime“.
Muilą sudaro dvipusės molekulės, kurių vieną pusę traukia vanduo, o kitą – riebalai. Kaip jau buvo minėta, virusai turi baltyminį ir riebalinį išorinius sluoksnius. Kai virusai susiduria su muilu, jų išorinis sluoksnis yra sunaikinamas. Taigi muilas – sunaikina virusas. Svarbu atminti, kad rankas muiluoti turite bent 20 sekundžių.
Jūsų naudojamas muilas gali ir neputoti – virusą naikina ne putos, o muilo molekulinės savybės.
Ketvirtas teiginys: „KARŠTIS tirpina riebalus. Todėl labai gerai rankų plovimui, drabužių plovimui ir viskam naudoti vandenį karštesnį, negu 25 laipsniai Celsijaus. Prisiminkite, kad 25 laipsniu vanduo nenaikina viruso, tik muilas geriau putoja ir yra veiksmingesnis ir nuo 25-27 laipsniu sumazeja viruso aktyvumas“.
Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), temperatūra tarp 60 laipsnių Celsijaus ir 65 laipsnių Celsijaus yra pakankama, kad nužudytų virusus, o vandens užkaitinimas iki virimo tikrai jį padaro saugų nuo įvairių bakterijų ir virusų. Tad tam, kad virusą sunaikintumėte, neužtenka tik rankas plautis su 25 laipsnių Celsijaus vandeniu. Būtinai naudokite muilą!
Šeštas teiginys: „Alkoholis ar kitas skystis (stiprumas turi būti didesnis negu 70%) IŠTIRPINA VISUS RIEBALUS, ypatingai viruso išorinį riebalinį lipidų sluoksnį“.
Alkoholis veiksmingai naikina įvairius mikrobus, taip pat ir virusus, bakterijas, nes jis suskaido jų baltymus. Tai vadinama baltymų suardymu (denatūravimu). Šio proceso metu mikrobai dažniausiai žūsta, nes jų baltymai suskaidomi ir sulimpa.
Dezinfekantai su alkoholiu vienas bakterijas naikina veiksmingiau, kitoms yra mažiau pavojingi dėl to, kad skiriasi bakterijų apvalkalas. Tiksliau, vieni virusai turi apvalkalą, kiti jo neturi. Alkoholis veiksmingai naikina virusus su apvalkalu, koks yra ir koronavirusas, o jo efektyvumas mažesnis, naikinant virusus be apvalkalo.
Remiantis mokslo duomenimis, tam tikrus šeimos, kuriai priklauso ir naujasis koronavirusas, virusus veikia 70 proc. etilo alkoholis ar 50 proc. izopropanolis (daugiau informacijos ČIA).
Septintas teiginys: „Deguonimi prisotintas vanduo (vandenilio peroksido vanduo) ištirpina viruso baltymus ir padeda ilgai po muilo, alkoholio ir chloro naudojimo. Peroksidą būtina naudoti atsargiai, nes jis pažeidžia odą“.
Kaip teigia Block, Seymour ir kiti, vandenilio peroksidas yra veiksminga priemonė prieš tam tikras bakterijas, virusus, grybelius. Tačiau, teiginys, kad vandenilio peroksidas nėra „deguonies prisotintas vanduo“ yra neteisingas. Naudoti vandenilio peroksidą yra daug saugiau, nei baliklį.
Aštuntas teiginys: „NĖ VIENAS BAKTERICIDAS NETARNAUJA. Virusas nėra gyvas organizmas, kaip bakterijos; Jo negalima nužudyti su antibiotikais. Jį galima paveikti priemonėmis ankščiau minėtuose punktuose“.
Šis teiginys yra tiesa – nei nuo naujojo koronaviruso, nei nuo jokių kitų virusų sukeltų ligų antibiotikai jūsų neišgydys (daugiau informacijos ČIA).
Devintas teiginys: „ UV šviesa ant bet kokio paviršiaus gali išskaidyti viruso baltymą. Pavyzdžiui dezinfekuoti ir pakartotinai naudoti kaukę yra puiku. Bet būkite atsargūs, jis taip pat skaido kolageną (kuris yra baltymas) odoje, galiausiai gali sukelti raukšles ir odos vėžį. Uv spinduliu irenginys turi buti profesionalus, ne buitinis. O dar geriau ozono aparatas“.
Taip, UV lempos gali dezinfekuoti kaukes, kad jos būtų naudojamos pakartotinai, tačiau medikai nerekomenduoja to daryti namų sąlygomis (daugiau informacijos ČIA).
Dešimtas teiginys: „Virusas negali prasibrauti per sveiką odą“.
Vienuoliktas teiginys: „9 proc Actas NĖRA nepadeda, nes nesunaikina viruso apsauginio riebalų sluoksnio“.
2010 m. atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad 10 proc. salyklo acto veiksmingai naikina gripo virusus. Tačiau actu naikinti virusų yra nerekomenduojama (daugiau informacijos ČIA).
Dvyliktas teiginys: „Degtinė yra tik 40% stiprumo, tokia netinka. Virusas žūsta prie minimum 70%. Reiškia naudoti reikėtų naminę degtinę, turinčią ne mažiau proc. arba spiritą nuo 70%“.
Jau minėta anksčiau, kad reikėtų alkoholio, kuris yra 70 laipsnių. Jokiu būdu nenaudokite gryno alkoholio: jis labai greitai išgaruoja, todėl nespėja sunaikinti baterijų ar virusų nuo jūsų odos, ypač žiemą, kai oras mažiau drėgnas.
Tryliktas teiginys: „Uždaroje erdvėje, viruso koncentracija gali būti didesnė. Atviresnėse ir natūraliai vėdinamose erdvėse viruso yra žymiai mažiau“.
Šis teiginys – teisingas.
Keturioliktas teiginys: „ Tai gerai pasakyta, bet jūs turite plauti rankas prieš ir po liečiant gleivinės, maistą, spynas, rankenėlės, jungiklius, nuotolinio valdymo pultus, mobilusis telefonus, laikrodžius, kompiuterius, stalus, televiziją ir tt. Ir naudojantis vonios kambariu“.
Nors ir kaip keistai šis teiginys yra surašytas – jis teisingas. Būtent dėl tokių įrašo autorių klaidų galima manyti, kad tekstas buvo vertas iš kitos kalbos, tikėtina, jog – rusų.
Penkioliktas teiginys: „Jūs turite DRĖKINTI SAUSAS RANKAS, nes nuo dažno rankų plovimo molekulės gali pasislėpti mikro įtrūkimuose. Kuo giliau drėkinama oda, tuo geriau. Taip pat nagus laikyti trumpus, kad virusas nepasislėptų po panagėmis“.
Šis patarimas taip pat yra teisingas.
Ir nors dalis teiginių yra teisingi, Delfi rekomenduoja informacijos apie koronavirusą ar kitus svarbius įvykius, reiškinius, ieškoti ne socialiniuose tinkluose, o oficialiuose institucijų puslapiuose.
Parengta bendradarbiaujant su „Facebook“ faktų tikrinimo programa.
Šaltiniai:
- Kiselev NA, Sherman MB, Tsuprun VL (1990). "Negative staining of proteins". Electron Microscopy Reviews. 3 (1): 43–72
- www.sciencedirect.com/
- www.daily.jstor.org
- The New York Times
- Pasaulio sveikatos organizacija
- Block, Seymour S., ed. (2000). "Chapter 9: Peroxygen compounds". Disinfection, sterilization, and preservation (5th ed.). Philadelphia: Lea & Febiger. pp. 185–204
- www.insider.com
