Kaip praneša „Vakarų ekspresas“, dugne pastebėtas į nuskendusį laivą panašus didžiulis objektas, tikėtina, yra natūraliai prieš kelis tūkstančius metų susiformavęs molio gūbrys, sako Klaipėdos universiteto archeologijos mokslininkas Vladas Žulkus.
„Mano dabartinėmis žiniomis, tai yra visai ne laivas. Tai yra greičiausiai (...) didesnis molio gūbrys“, – V. Žulkų cituoja „Vakarų ekspresas“.
Primename, kad apie šį radinį pirmasis pranešė „Ignitis“ grupės vadovas Darius Maikštėnas.
„Atliekant Baltijos jūros dugno tyrimus atradome iki šiol nežinomą nuskendusį laivą. Informaciją apie šį išskirtinį radinį perdavėme ekspertams, kurie ir pasakys tiksliau koks tai objektas. Visą detalią surinktą informaciją apie jūros dugną naudosime ne tik mes, ją perduosime ir Lietuvos mokslo bendruomenei“, – feisbuke pranešė D. Maikštėnas.
Kaip anksičua buvo rašoma „Ignitis“ pranešime spaudai, jūros dugne buvo galimai aptiktas laivas, kuris yra 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio. Skenduolį apie 38 metrų gylyje rado geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“.
„Gavę informaciją apie rastą laivą informavome atsakingas šalies institucijas, šis radinys duomenų bazėse nebuvo fiksuojamas. Koks tai radinys galutinai galės būti patvirtinta po papildomų istorinių ir povandeninių archeologinių tyrimų. Tikime, kad surinkti itin aukštos kokybės duomenys bus vertingi šalies mokslo bendruomenei, istorikams“ – sako Paulius Kalmantas, „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris.
Pasak jo, maždaug 120 kvadratinių kilometrų apimantis Baltijos jūros dugno plotas, skirtas vėjo energetikos vystymui, taip detaliai dar niekada nebuvo tirtas.
Surinkti duomenys bus naudojami ne tik jūrinio vėjo projekto vystymui, bendrovė įsipareigojusi juo perduoti ir Lietuvos mokslo bendruomenei.
Tai – dar viena iš projekto naudų. Kaip pabrėžia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) atstovė tokių objektų Baltijos jūroje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra daug. Šiuo metu Kultūros vertybių registre yra įregistruota 19 nuskendusių laivų vietų.
