Praėjusių metų konkurso nugalėtoją Vilniaus Universiteto doktorantę Violetą Araminaitę A. Katkevičius pavadino fantastiška mokslo evangeliste. Su žmogumi, kurio rankose sudėtingi verslo, politikos ir mokslo traktatai tirpsta, virsdami žmonių istorijomis, kalbėjome apie tai, ką mokslas reiškia gyvenime.
„Šlovės laboratorijos“ konkurso komisijoje vertinate mokslininkų prisistatymus. Kokie Jūsų įspūdžiai? Ar pats iš jų sužinojote ką nors naujo?
Žinoma. O, jie visi nuostabūs. Puiku, kai laboratorijų „botanikai“ įdomiai pasakoja apie tai ką daro. Manau, kad jų turėtų būti vis daugiau ir daugiau ir labai norėčiau, kad įdomiai pasakojantys apie savo darbus mokslininkai pakeistų televizijos laidose visokias pupytes ir kitokius dainuojančius romus.
Jūsų nuomone, kam reikalingesnis mokslo populiarinimas – mokslininkams ar visuomenei?
Žinoma ir tiems, ir tiems. Bet labiau vis dėlto, manau, visuomenei – mes gyvename tokiais laikais, kai mokslas jau labai priartėjo prie tos ribos, kai atradimai panėši į magiją. Gyvenam milžiniškoje informacijos perkrovoje – būtent todėl pradedame tikėti visokiais kliedesiais. Ir būtent todėl reikia, kad mokslininkai nuolat pasakotų apie savo kūrinius, darbus, atradimus.
Be kurio mokslo išradimo negalėtumėt pats gyventi?
Gyventi įmanoma ir bakūžėje dūminėje prie lauželio – bet ar tai gyvenimas? Man kasdienėje veikloje labai padeda kompiuteris ir internetas.
Kuris mokslo atradimas Jums atrodo paslaptingiausias?
Aš niekaip iki galo negaliu suprasti, kaip ten yra su ta tamsiąja medžiaga visatoje. Bet įtariu, kad ne aš vienas toks.
Jei galėtumėt tapti mokslininku, kokios srities mokslininku norėtumėt būti? Kodėl?
Aš – žurnalistas, taigi iš esmės jau mokslininkas, kurio studijų sritis – žmonių ir jų bendrijų elgsena, psichologija, veiklos motyvai. Jeigu reikėtų dirbti ką kitą ar vadintis kitaip – tai būtent šios sritys – antropologija ir kultūrologija pačiomis plačiausiomis prasmėmis.
Kam mokslininkui reikalinga vaizduotė?
Ji ne tik mokslininkui reikalinga. Ji būtina ir pamatinė kiekvieno žmogaus, homo sapiens, savybė. Be jos tiesiog nėra žmogaus. Kita kalba, kad yra žmonių, labiau vaizduotę išlavinusių nei vidurkis. Va jiems ir tenka pabūti mokslininkais ir menininkais.
Ar žinote, kas yra nanotechnologijos? Paaiškinkite dviem sakiniais.
Įtariu. Bandysiu vienu: medžiagų savybių keitimas žmogui naudinga kryptimi atominiame ir molekuliniame lygyje.
„Šlovės laboratorija“ – tai tarptautinis konkursas, skirtas atrasti iškalbingiausius mokslo talentus, kurie sugebėtų paprastai ir įdomiai atsakyti net ir į sudėtingiausius klausimus apie mokslą. Konkurse, kurį organizuoja Britų taryba, gali dalyvauti visi studentai ir jaunieji mokslininkai, atstovaujantys biomedicinos, fizinių, technologijos ir žemės ūkio mokslų sritis. Norintys dalyvauti gali registruotis iki balandžio 23d. Konkurso finalas vyks gegužės 24 d. Nacionalinėje dailės galerijoje. Daugiau informacijos ir registracija svetainėje www.famelab.lt.
