Esą šis radinys privertė mokslininkus pakeisti požiūrį į Triaso periodą. Tikimasi, jis į Akmenės kraštą privilios naujų mokslinių ekspedicijų.
Šios priešistorinio roplio liekanos – trys dantys ir du žandikaulio fragmentai aptikti praėjusiais metais Akmenės rajone Šaltiškių molio karjere.
Varšuvos universiteto mokslininkai Triaso periodo sluoksnyje rastas fosilijas iš pradžių priskyrė senovinėms žuvims, tačiau po išsamesnių tyrimų Lenkijoje paaiškėjo, kad tai senovinio roplio – fitozauro liekanos. Iki šiol fitozaurai buvo randami tik Vidurio Europoje.
„Buvo manoma, kad šiauriau vėlyvojo Triaso laiku, prieš 210 mln. metų, tokiose platumose fitozaurai negyveno. Arba tai bus pats seniausias fitozauro radinys, arba mums teks iš naujo perintepretuoti Triaso molio amžių“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.
Prieš daugiau kaip du šimtus milijonų metų gyvenęs ir į dabartinį krokodilą panašus fitozauras, manoma, užaugdavo iki penkių metrų ilgio, vien roplio snukis ir galva siekdavo daugiau kaip metrą, o žandikauliai ir dantys rodo, kad fitozaurai buvo plėšrūnai.
Šiandien roplio liekanos pargabentos atgal į Akmenę ir pradėtos eksponuoti muziejuje. Anot geologų, nors Akmenės kraštas dar nuo Dionizo Poškos laikų, kuris pirmasis čia pradėjo rinkti fosilijas, garsėja įspūdingais ir retais radiniais, tačiau šio roplio liekanos esą privilios naujų mokslinių ekspedicijų.
Beje, Akmenės muziejuje galima išvysti ir vieną didžiausių šalyje amonitų. Keliolika kilogramų sverianti suakmenėjusi fosilija prieš dešimtis milijonų metų buvo namai jau išnykusiems galvakojams moliuskams.
