Jie priklausė nacistinės Vokietijos Juodosios jūros laivynui ir 1944 metais traukėsi nuo puolančių Sovietų Sąjungos pajėgų. Net ir po daugelio metų karo laivai trukdo laivybai Dunojumi, kai jo vandens lygis labai nukrinta.
„Vokiečiams atsitraukiant iš Juodosios jūros, nacistinės Vokietijos karo laivynas, nuplaukęs iki Rumunijos / Bulgarijos, iš pradžių nežinojo, kad kelias iš Juodosios jūros atkirstas, nes rytiniame fronte puolimą vykdė sovietai. Paskui prie vokiečių laivyno prisijungė Bulgarijos ir Rumunijos laivų, taigi, iš viso pro mūsų kaimą praplaukė apie 200 karo laivų“, – teigė Velimiras Trajilovičius, knygos apie vokiečių laivus autorius, Prahovo gyventojas.
Šiųmetinė sausra, kurią mokslininkai vadina visuotinio atšilimo padariniu, atidengė daugiau nei 20 laivų korpusų. Daugelis šių karo laivų tebėra kimšte prikimšti amunicijos ir sprogmenų, todėl kelia pavojų laivybai.
„Antrojo pasaulinio karo liekanos, arba konflikto tarp Raudonosios armijos ir Vokietijos karinės flotilės pasekmės, dabar prieš mūsų akis. Mums, Prahovo gyventojams, jie paliko ekologinę nelaimę, kuri kelia grėsmę kasdien jau 78-erius metus“, – tikino V. Trajilovičius.
„Laivuose yra mažiausiai 10 tūkst. kilogramų sprogstamųjų užtaisų. Nežinome, ar jie gali detonuoti, bet jeigu taip nutiktų, tragedijos mastą galima nesunkiai nuspėti“, – sakė knygos autorius V. Trajilovičius.
Kai kurie laivai tebeturi pabūklus, kapitono tiltelius, nulūžusius stiebus, nors daugelis sulankstytų korpusų guli beveik visiškai palaidoti smėlio.
Dėl keleto išlindusių laivų laivybai tinkama upės dalis ties Prahovo kaimu iš 180 metrų susiaurėjo vos iki 100 metrų. Kovo mėnesį Serbijos vyriausybė paskelbė konkursą laivų liekanų ištraukimo bei šaudmenų ir sprogmenų pašalinimo darbams atlikti. Apytikrė šių darbų kaina – 29 mln. eurų.
