„Pati pirmoji technologija tikriausiai buvo ugnis. Ją galima naudoti maistui gaminti arba kaimyninį kaimą supleškinti“, sakė Future Crimes instituto įkūrėjas ir saugumo ekspertas Marcas Goodmanas. Pasak jo, pastaruoju metu technologinių permainų greitis yra toks didelis, kad žmonėms paprasčiau naujas technologijas panaudoti ir geriems, ir blogiems darbams, rašo discovery.com.
Pateikiame sąrašą iš dešimties inovacijų kurių tikslas buvo pagerinti pasaulį ar palengvinti gyvenimą, tačiau jos buvo panaudotos kaip priemonė pakenkti žmonėms.
1. Zyklon B
Šiuos nuodus išgarsino jų panaudojimas nacių mirties stovyklose. Bet „Zyklon B“ buvo sukurtas kaip pesticidas ir dezinfekcinė medžiaga. Šių dujų veiklioji dalis yra vandenilio cianidas – kuris, beje, Pirmojo pasaulinio metais buvo naudojamas, bet didelio „pasisekimo“ nesulaukė. Kai trečiame XX a. dešimtmetyje buvo sukurtos „Zyklon B“ dujos, jose buvo įmaišyta ir aštraus kvapo ingredientas, įspėjantis apie apsinuodijimo grėsmę. Netrukus šios dujos išpopuliarėjo kaip citrusinių augalų giraičių kenkėjų naikinimo priemonė, kaip pramoninė rūbų išutėlinimo medžiaga. Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kilus baimei dėl vidurių šiltinės epidemijos, JAV imigracijos tarnybos „Zyklon B“ naudojo imigrantų iš Meksikos rūbuose prisiglaudusių utėlių naikinimui. Tam tikri šių dujų variantai iki šios dienos pardavinėjami Čekijoje.
2. Trimatis spausdinimas
Trimačių spausdintuvų populiarėjimas kai kurių ekspertų yra vadinamas trečiąja pramonės revoliucija – galimybe pasigaminti bet kokį norimą trimatį objektą, jeigu tik turite ar mokate pasigaminti kompiuterinį to objekto brėžinį. Trimačiu spausdintuvu buvo atspausdinti žandikaulių, kaukolės kaulo ir netgi ausies transplantai.
Bet panaudojant tą pačią technologiją galima gamintis ir ginklus. Organizacija, pasivadinusi „Defense Distributed“, išplatino pirmo trimačiu spausdintuvu sukurto ginklo panaudojimo vaizdo įrašą ir nemokamai išplatino ginklo spausdinimo brėžinius visiems norintiems bei turintiems galimybę pasinaudoti 3D spausdintuvu. Brėžinių platintojai tikina, kad jie norėtų nepažeidinėti JAV įstatymų, bet labai jau lengva įsivaizduoti ir nusikaltėlius, kurie pasinaudodami tokia technologija gali sumanyti kad ir banką apiplėšti.
Kai Alfredas Nobelis tobulino dinamito sudėtį, jis tikėjosi, kad kuriamas sprogmuo bus naudojamas kalnakasyboje ir kelių tiesime, smarkiai palengvintų tunelių kasimą. A. Nobelio pagrindinis nuopelnas buvo itin pavojingo ir nestabilaus sprogstamo junginio nitroglicerino stabilizavimas.
Tačiau palengvinus tokių galingų sprogmenų naudojimą juos staiga pamėgo tuometiniai teroristai, vadinti anarchistais. Bene labiausiai išgarsėjęs nusikalstamas dinamito panaudojimo atvejis – Volstrito išsprogdinimas 1920 metais, kuomet 38 žmonės žuvo ir dar 143 buvo sužeisti.
4. TOR
TOR, arba „The Onion Router“, sukurtas 2002 metais, interneto srautus nukreipia taip, kad susekti vartotojus tampa gerokai sudėtingiau, o įprastinių skaitmeninių pėdsakų nelieka. Tai buvo labai naudingas įrankis įvairiems disidentams, neteisėtų valstybinių veikų viešintojams ir politiniams aktyvistams. Šiuo įrankiu aktyviai naudojosi Kinijos disidentai ir Edwardas Snowdenas. Nuo 2004 iki 2005 metų TOR projektas sulaukė ir oficialiųjų kovotojų už interneto laisvę - „Electronic Frontier Foundation“ paramos, juos taip pat rėmė ir Knight fondas.
Bet blogai yra tai, kad naudojantis tuo pačiu TOR tinklu galima slėpti ir nusikalstamas veikas. Pavyzdžiui, šių metų spalio 1 dieną FTB nutraukė interneto prekyvietės „Silk Road“ veiklą – joje vyko stambaus masto prekyba narkotikais. Be to, po TOR priedanga slepiasi nemažai svetainių, kuriose galima nelegaliai įsigyti ginklų ar rasti vaikų pornografijos.
5. Tabuliavimo aparatas
1884 metais Hermanas Hollerithas išrado tabuliavimo aparatą. Anais laikais vien dėl šio aparato JAV surašymo biuras visų piliečių surašymą sugebėjo atlikti vos per vienerius metus. Iki tol surašymai trukdavo net aštuonis kartus ilgiau. H. Holleritho išradimas – saugoti duomenis perforuotose kortelėse – sukėlė tikrą revoliuciją duomenų saugojime ir tapo šiuolaikinių kompiuterių pradininku. O H. Hollerithas įkūrė bendrovę „Tabulating Machine Company“, kuri vėliau pakeitė pavadinimą į IBM.
Bet ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ši mašina sudomino ir Vokietijos nacius – IBM Vokietijos padalinys Trečiajam Reichui pradėjo pardavinėti aparatus, kuriais buvo kompiliuojami duomenys apie visus Vokietijos piliečius. Holokaustas tikriausiai butų įvykęs bet kokiu atveju, tačiau surašymo duomenys padėjo nacių režimui lengviau išskirti žydus, romus ir kitas etnines mažumas.
6. Fosgenas
Fosgenas (COCl2) XIX a. buvo naudojamas kaip dažų ingredientas, o ir iki šių dienų tai yra svarbi dažų pramonėje naudojama medžiaga. Taip pat iš fosgeno yra gaminami poliuretanai. Bet Pirmojo pasaulinio karo metais šios dujos išgarsėjo kaip ginklas.
7. Google Earth
Kas dar iki šiol nėra naudojęs „Google“ žemėlapių norint susirasti kokį nors adresą ar „Google Earth“ norint pažvelgti į kokią nors vietovę iš įdomesnio kampo? Tokia informacija gali būti naudinga ir teroristams – tai įrodė 2008 metų išpuolis Mumbajuje. Po šio įvykio Indijos valdžia paprašė „Google“ užtušuoti kai kurias nuotraukas ir netgi tapo priežastimi pateikti ieškinį JAV bendrovei. O Anglijoje vagys per „Google Earth“ ieškojo bažnyčių su švininiais stogais – pavogtą metalą jie pardavinėjo juodojoje rinkoje.
8. Nuotolinės prieigos įrankiai
Nuotolinės prieigos prie kompiuterių įrankiai buvo sukurti tam, kad sistemų administratoriai padėtų įveikti kompiuteriuose kilusiais problemas patys prie jų nebūdami. Techninės pagalbos darbuotojai su tokiais įrankiais gali iš savo darbo vietos prisijungti prie to pageidaujančių klientų kompiuterių, jeigu šie patys nemoka atlikti kokių nors veiksmų. Bet netrukus atsirado ir piktavalių programišių, kurie per nuotolinės prieigos įrankius ne tik sugeba peržiūrėti ar atsisiųsti svetimuose kompiuteriuose esančias rinkmenas, tačiau gali perimti ir mikrofonų ar vaizdo kamerų kontrolę.
9. Biotechnologijos
M. Goodmanas nurodo, kad baigėsi tie laikai, kai biologiniai „programišių“ įrankiai buvo prieinami tik galingoms mokslinėms laboratorijoms. Šiais laikais sintetinės biologijos eksperimentus galima atlikti ir garaže, o biologinių komponentų kainos yra neįtikėtinai mažos. Tokios įstaigos, kaip „Genspace“ ir „BioCurious“ siūlo „plotus programišiams“, susidomėjusiems biologiniais eksperimentais.
Tačiau laisva prieiga prie biotechnologinės laboratorijos įrangos ir medžiagų taip pat reiškia, kad 2001 metais įvykdytas juodligės miltelių išpuolis, kainavęs 5 gyvybes, gali būti nesunkiai pakartotas. Sunkių laboratorijose sukurtų ligų klausimas jau ne kartą buvo kilęs ir visuomenėje. Kai kuriose laboratorijose yra atliekami įvairių ligų sukėlėjų „funkcinio papildymo“ turimai, būtini kuriant naujas vakcinas. Tačiau atliekant tokius pačius tyrimus galima į aplinką paskleisti ir lengviau plintančius ar daugiau grėsmės gyvybei keliančius patogenus.
10. Robotai
Jau ne vieną dešimtmetį mokslinės fantastikos autoriai su visuomene dalinasi savo ateities vizijomis, kuriose robotai tarnauja žmonėms (kaip animacinio serialo „Jetsons“ veikėja Rosie). Iš dalies ši vizija ir realizuota – jau dabar kai kuriuose namuose žmogaus stumdomus siurblius pakeitė robotukai, išvažiuojantys valyti grindų kuomet šeimininkų nėra namie, o pramoniniai robotai surinkinėja įvairiausius gaminius nuo kompiuterių iki automobilių.
Bet robotai gali tapti ir žudikais. JAV turi ištisą nepilotuojamų ginkluotų aparatų oro laivyną. Ir jau dabar vysto panašius aparatus, kurie pasirinktų kryptį bei sprendimus – panaudoti mirtiną ginklą ar ne – priimtų be žmonių įsikišimo. JTO netgi iškeltas pasiūlymas tokių ginklų kūrimą drausti.
