aA
Į sovietų saugumo tarnybų nagus patekę rezistentai kęsdavo itin žiaurius kankinimus ir tardymus. Saugumiečiai mėgindavo iškvosti svarbią informaciją susijusią su pogrindžio veikla, partizanų ir ryšininkų vardus, jų buvimo vietas bei planus. Tardymo metu dažnai buvo naudojamos ne tik psichologinės, bet ir fizinės prievartos priemonės.
Algimanto apygardos vadovybė. Iš kairės: organizacinio skyriaus viršininkas Aleksandras Matelis-Audenis, apygardos vadas Antanas Starkus-Montė ir apygardos štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebras. 1949 m (LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondo nuotr.)
Algimanto apygardos vadovybė. Iš kairės: organizacinio skyriaus viršininkas Aleksandras Matelis-Audenis, apygardos vadas Antanas Starkus-Montė ir apygardos štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebras. 1949 m (LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondo nuotr.)

Kai kuriems tardytiems partizanams buvo pjaustomos pirštų sausgyslės, kiti buvo mušami iki sąmonės netekimo, žalojami jų sąnariai, kitos kūno vietos. Saugumiečių dokumentuose kankinimai buvo vadinami „fizinio poveikio priemonėmis“ arba „aktyviu tardymu“. Nors po Stalino mirties kankinimai kaip tardymo priemonė buvo uždrausti, jų nebuvo visiškai atsisakyta. Žinoma, kad 1956-aisiais suimtas vienas iš partizanų vadų Adolfas Ramanauskas-Vanagas, tardant pirmą dieną po suėmimo buvo taip žiauriai sužalotas, kad budeliai, nenorėdami rizikuoti jo gyvybe, davė nurodymą išvežti į Lukiškių kalėjimo ligoninę. Medicininiame akte buvo rašoma, kad kalinys pristatytas itin sunkios būklės: „Į klausimus neatsakinėja, be sąmonės, periodiški visų kūno galūnių raumenų traukuliai. Pulsas vos juntamas...“

Blogiausia, ką galėjo padaryti prievartos neatlaikiusi tardymų auka – išduoti kitų kovotojų ir rezistentų vardus bei buvimo vietas, tokiu būdu sukeliant grėsmę jų saugumui ir gyvybėms. Dėl šios priežasties tarp partizanų buvo paplitęs nerašytas susitarimas – pralaimėjus kovą nepatekti priešui į nagus gyvam.

Buvęs partizanas Jonas Kadžionis–Bėda
Buvęs partizanas Jonas Kadžionis–Bėda
© D. Liekio nuotr.

Beviltišką kovą su sovietų kariuomene Kavarsko apylinkių miškuose prisimena Algimanto apygardos partizanas Jonas Kadžionis-Bėda. Su bendražygiais patekę į priešo apsiaustį ir išnaudoję beveik visus šaudmenis jie iš kovos nusprendė pasitraukti partizaniškai – su pergale arba mirtimi:

„Buvo nei kiek nebaisu nusišauti. Kovos išbarstyti, vėl susirinkom už kalvelės, po eglaite. Montė (Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Montė – aut.past.) sako, kad tokioj beviltiškoj padėtyje nėra buvęs per visą partizanavimo laikotarpį – šoviniai baigėsi, reikia nusišaut. Sako, nusišaukim vyrai po šita eglute. Ir svarbiausia, pats mąstęs apie savižudybę sakau, kad šautis dar nereikia. Man pritarė Konkurentas. Sako, kam šautis? Tegul jie nusišauna. Tada apygardos vadas sako: „sutariam, kad eisim tiesiai į priešo ugnį ir nei žingsnio atgal. Arba išeisim, arba nušaus“, – pasakojo partizanas.

Anicentas Simanonis-Sigitas
Anicentas Simanonis-Sigitas
© D.Liekio nuotr.

J. Kadžioniui ir bendražygiams savo narsa pavyko ištrūkti iš priešo gretų. Tačiau tame pačiame mūšyje dalyvavęs partizanas Anicetas Simanonis-Sigitas buvo pašautas ir pateko į sovietų nelaisvę.

„Mano petį ir plautį perskrodė jų kulka. Ir aš kritau vietoje be sąmonės. Ir po kurio laiko prieš save pamačiau čekistus. Jie mane atgaivino, įmėtė į vežimą ir pristatė iki netoliese stovėjusios mašinos. Ten jau gulėjo partizanas Karklas. Mus nuvežė į Anykščius ir ten prasidėjo tardymas. Jo metodai buvo paprasti – smurtas, spardymas, daužymas lazdomis. Reikalavo išduoti, bet aš tylėjau. Tai buvo nepaprastos kančios – įrodyti, kad nepažįstu nei partizanų, nei ryšininkų. Nusprendžiau pradėti bado streiką ir atsisakiau kalėjimo maisto. Maniau, kad tokiu būdu save pribaigsiu, bet netrukus buvo suimtas partizanas Tigras. Jis neatlaikė žiaurių tardymų ir pasakė daugelio kovotųjų vardus“- sakė A. Simanonis-Sigitas.

Partizanas Sigitas prisimena, kad dar iki suėmimo jam buvo tekę spręsti gyvenimo ir mirties klausimą patekus į beviltišką situaciją su partizanu Klajūnu. Klajūnas buvo sunkiai sužeistas ir negalėjo sparčiai trauktis nuo ant kulnų minančių sovietų karių:

„Klajūnas, manydamas, kad gali patekt rusui į rankas sako, „tu geriau mane nušauk, kad nepatekčiau jiems“. Bet bendrom pastangom, tą kartą mes išvengėm priešo“- kovos aplinkybes prisiminė Anicetas Simanonis-Sigitas.

Antanas Lukša-Arūnas
Antanas Lukša-Arūnas
© D.Liekio nuotr.

Garsiojo partizano Juozo Lukšos-Daumanto brolis Antanas Lukša-Arūnas sako, kad apie savižudybės kelią iš pralaimimos kovos žinojo, tačiau niekada nesvarstė:

„Aš patekau sovietam į nelaisvę. Praėjau keturis tardytojus. Visi mane liepė daužyt. Daužė lazdom, kojom ir visaip kitaip. Bet aš tylėjau ir nesakiau ne žodžio. Galima iškęsti. Turėjau laiko iki suėmimo nusišaut, bet man niekada neatrodė, kad čia išeitis. Žinojau, kad galiu išlaikyt viską, ką man darys čekistai. Ir išlaikiau“ – sakė Antanas Lukša-Arūnas.

Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai šaudymo pratybose. Rikiuotės priekyje (iš dešinės) Maironio rinktinės Kudirkos rajono vadas Juozas Paliūnas-Rytas. Apie 1949 m. (LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondo nuotr.)
Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai šaudymo pratybose. Rikiuotės priekyje (iš dešinės) Maironio rinktinės Kudirkos rajono vadas Juozas Paliūnas-Rytas. Apie 1949 m. (LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondo nuotr.)
© D.Liekio nuotr.

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyr. specialisto Dariaus Juodžio, pasitraukti iš pralaimimos kovos nusižudant pasirinko labai daug partizanų. Istorikas tvirtina, kad tai buvo nerašyta taisyklė:

„Į partizanų gretas įsijungusiems kovotojams tai tapo savaime suprantamu dalyku – nepasiduoti priešui gyvam. Tam, kad nebūtų kankinimų ir nebūtų išdavysčių. Ir tai labai dažna partizanų kovų baigtis. Jei apsupdavo bunkerį, iš kurio pasitraukti neįmanoma, partizanai pasirinkdavo mirtį vietoj nelaisvės. Mano atmintį įstrigo Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno-Ryto atvejis. Jis visą tai aprašė savo prisiminimų knygoje „Partizano keliu“, 1950-ais. Kai J. Paliūnui buvo iškilusi grėsmė patekus į priešų apsuptį, laikydamas ginklą jis sau tarė: „tuo baigiu atlikti Tėvynei pareigą“. Tuomet pavojaus jam pavyko išvengti, tačiau 1952 metų spalio 1 dieną, MGB savo ataskaitoje jau užrašė „į pasiūlymą pasiduoti banditas pasipriešino ginklu ir baigė gyvenimą savižudybe“. Tai parodo, jog Ryto žodžiai nesiskyrė nuo darbų. Ryžtą nepasiduoti gyvam įrodė paskutinis partizano žingsnis.

Dažniausiai iš kovos partizanai pasitraukdavo naudodami šaunamąjį ginklą, tačiau buvo atvejų, kai naudojo sprogmenis. Pavyzdžiui, 1949 m. spalio 28 d. bunkeryje Butkiškio vienkiemyje Andrioniškio valsčiuje buvo apsuptas Rytų Lietuvos srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas su bendražygiais. Tuomet bunkeryje susisprogdino pats vadas, jo žmona Joana Railaitė-Neringa ir partizanas Juozas Jovaiša-Lokys, kuris prieš tai buvo pasiųstas į bunkerį su pasiūlymu partizanams pasiduoti. Kartais kovotojai susisprogdindavo taip, jog jų nebūtų galima atpažinti. Kai kurie kovotojai nutaikę progą pasitraukdavo iš gyvenimo, jau po suėmimo. Štai 1953 m. liepos 22 d. partizanas Antanas Vizbaras-Vapsva iššoko pro langą iš MVD rūmų Vilniuje“.

Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai. Iš kairės: partizanas Aidas-Vaidila, Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Kudirkos rajono vadas  Juozas Paliūnas-Rytas, Kostas Kudokas-Diemedis.  Apie 1949 m.  (LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondo
Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai. Iš kairės: partizanas Aidas-Vaidila, Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Kudirkos rajono vadas Juozas Paliūnas-Rytas, Kostas Kudokas-Diemedis. Apie 1949 m. (LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondo nuotr.)

D. Juodis taip pat priduria, kad šnekant apie partizanus apibrėžimas „savižudybė“ nėra tinkamas. Tai buvo kovos būdas, siekiant apsunkinti priešo operatyvinę veiklą ir apsisaugoti nuo fizinių ir moralinių kankinimų, o kovos draugus nuo nelaisvės ar mirties.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Dėl žioplos klaidos įkliuvo garsios grupuotės lyderis: kokaino maišelyje – prekybos centro čekis

Su teisėsauga bendradarbiaujančių nusikalstamo pasaulio atstovų liudijimai kaip reikiant...

Vaitulionis rėžė Raskevičiui: nereikia elementarių dalykų klykti mojuojant aukštakulniais ir vėliavomis (7)

Nors Partnerystės įstatymas aktualus visoms poroms, nuo pat diskusijų apie jį pradžios, jis...

Rusijos „nedraugiškų šalių“ sąraše – tik dvi šalys: Lietuvos jame nėra (194)

Rusija penktadienį oficialiai paskelbė Jungtines Valstijas ir Čekiją „nedraugiškomis...

Pabėgimas iš Pravieniškių kelia pasipiktinimą: kalinių stabdyti šūviais negalima, pareigūnai nesijaučia saugūs (132)

Iš Pravieniškių pataisos namų penktadienį sėkmingai paspruko du nuteistieji. Prižiūrėtojai...

Prie Kauno savivaldybės susirinkę protestuotojai: Kaunui reikia naujo mero (176)

Minint Pilietinio pasipriešinimo dieną prie Kauno savivaldybės rūmų protesto akciją surengė...

Dalis Elektrėnų keliems mėnesiams liko be karšto vandens: gyventojai priversti išleisti nemenką sumą šildytuvams (9)

Nuo antradienio apie 4 tūkst. Elektrėnų gyventojų keletui mėnesių liko be karšto vandens. Kaip...

Lietuviai turguje šluoja naujoviškus pomidorų ir agurkų daigus: kokios kainos ir nauda (8)

Daigų prekyba įsisiūbavo – atšilus orams žmonės suskubo darbuotis soduose ir daržuose. Kokios...

Miglė Rakauskaitė | D+

Romantiškoji tarpukario Lietuva su kriminaliniu prieskoniu: spirito upės, vietiniai plėšikai ir ministro globojamas kontrabandos versliukas

Tarpukario Lietuvą dažnas mūsų įsivaizduoja kaip gana romantišką laikotarpį: Kauno...

Puiki veikla iškyloje – žvejyba: kelios gudrybės, kurios padės vakare mėgautis gardžia žuviene (1)

Orams ir toliau šylant, vis daugiau žmonių savaitgalį miesto triukšmą iškeičia į gamtos...

Žydrės klastinga liga prasidėjo nuo pakilusio skrandžio rūgštingumo: išgelbėjo sudėtinga operacija (3)

Prieš dvejus metus pajutusi pirmuosius ligos simptomus Žydrė net neįtarė, kad serga klastinga...