aA
Vilniuje surengtose kūrybinėse dirbtuvėse žinomi užsienio architektai, urbanistai ir mobilumo ekspertai ieškojo geriausių sprendimų tam, kaip ateityje galėtų atrodyti sostinės stoties rajonas. Geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos projekto „Vilnius Connect“ kvietimu atvykę ekspertai teigė, jog rajonas turi tapti vizitine miesto kortele, bendravimui skirta vieša erdve, o įgyvendinant pokyčius itin svarbus visų šalių – „Lietuvos geležinkelių“, miestiečių, verslo ir savivaldybės – konstruktyvus bendradarbiavimas.
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak vienos iš trijų kūrybinių dirbtuvių mentorių, Londone veikiančios architektūros kompanijos „AECOM Design + Planning“ direktoriaus pavaduotojos Anaghos Mujumdar-Potbhare, dirbtuvių tikslas – savo pasiūlymais sukurti pagrindą, nuo kurio projektas galės judėti toliau. Nors viską kompleksiškai įgyvendinti bus didelis iššūkis, tai, kad į projektą nuo pradžios yra įsitraukę pagrindiniai partneriai – geležinkelių įmonė ir savivaldybės atstovai – yra pasitikėjimą kelianti aplinkybė, rašoma pranešime spaudai.

„Paprastai mes neturime tokių gerų sąlygų. Įsitraukus visiems partneriams, galime būti tikri, kad reikalingi sprendimai bus priimti laiku. Projektas gali būti įgyvendintas sėkmingai ir net tapti pavyzdžiu, kaip tokie projektai turi būti vystomi,“ – teigė A. Mujumdar-Potbhare.

Anagha Mujumdar-Potbhare
Anagha Mujumdar-Potbhare
© Bendrovės archyvas

Traukiniai gali konkuruoti su skrydžiais lėktuvu

Pasak architektūros ekspertės, šį klausimą spręsti svarbu, nes traukinių transportas gali sėkmingai konkuruoti su kelionėmis lėktuvu.

„Geležinkelis yra kur kas tvaresnė susisiekimo priemonė, neteršianti aplinkos, o tai šiais laikais yra svarbu vis didesnei daliai aplinkosauga susirūpinusių žmonių. Taip pat kelionė traukiniu yra žymiai patogesnė, ypač – keliaujant su vaikais ir atsižvelgus į visas patikros procedūras oro uostuose. Kelionės trukmė konkurencinga, nes reikia įvertinti, kiek laiko žmogui teks praleisti oro uostuose prieš ir po skrydžio“, – po dirbtuvių kalbėjo mentorė.

A. Mujumdar-Potbhare neabejojo, kad greitasis traukinys suteiks žmonėms naujų galimybių renkantis kelionės būdus: su „Rail Baltica“ į Vilnių atvyks ir daug tarptautinių keleivių iš Vokietijos, Lenkijos ar Baltijos šalių, kuriems bus svarbi ir patirtis mūsų geležinkelio stotyje.

Stotis – miesto vizitinė kortelė

Pasak A. Mujumdar-Potbhare, daugiau nei 16 metų dirbančios su architektūros, urbanistikos projektais Europoje, Kinijoje, Vidurio Rytuose ir Indijoje, stotis turi atspindėti miesto charakterį ir identitetą.

„Kai žmonės keliauja traukiniu, visada prisimena visas geras stotis ir jų aplinką, kurias aplankė, ir, žinoma, visas blogas. Kadangi tai tampa viena svarbiausių svečių asociacijų su miestu, svarbu, kad visiems lankytojams – tiek Lietuvos gyventojams, tiek ir turistams iš užsienio – būti Vilniaus geležinkelio stotyje ir jos prieigose būtų malonu.

Vienas sprendimas visoms situacijoms netinka, būtina atsižvelgti į miesto unikalumą. Yra bendri principai, kuriuos reikia įvertinti – funkcionalumas, keleivių ir traukinių mastai. Tačiau daug kas yra individualu: gamtinės sąlygos, miestiečių įpročiai ir požiūris į viešąsias erdves“, – sako kūrybinių dirbtuvių mentorė.

Architektė pabrėžė stoties ir jos aplinkinės teritorijos, kaip unikalios bendravimą skatinančios viešosios erdvės, prigimtį.

„Jau dabar Vilniaus geležinkelio stotyje matome, kad bendroje erdvėje žmonės sėdi ir skaito knygas. Jie nori bendrauti, kalbina, teiraujasi, kur ir kas vyksta. Reikia nuo to atsispirti ir sukurti stoties aplinkinėse teritorijose daugiau paslaugų žmonėms“, – įsitikinusi ji.

A. Mujumdar-Potbhare teigė, kad džiuginančių pavyzdžių Vilniaus stoties aplinkinėse teritorijose yra jau ir dabar.

Sėkmingai pertvarkai svarbūs gyventojų interesai

Prie dirbtuvių mentorių komandos taip pat prisijungė mobilumo ekspertas Lucas London, per 15-os metų karjerą dirbęs su įvairiais mobilumo projektais, tarp kurių – Niujorko Pasaulio prekybos centro mobilumo centro ir Šanchajaus greitojo geležinkelio stoties.

Pasak jo, Vilniaus geležinkelio stotyje reikia naujos didelio masto infrastruktūros, kuri pajėgtų susitvarkyti su planuojamomis apimtimis.

„Bendruomenės visada ir visur nerimauja dėl didelio masto statybų kaimynystėje, todėl labai svarbus yra dialogas su gyventojais ir tinkami sprendimai. Infrastruktūra gali atsidurti po žeme, tai palieka daug erdvės viešosioms erdvėms, parkams – visiems dalykams, kurių norėtų miestiečiai. Svarbu rasti balansą tarp miesto planų, gyventojų norų ir investuotojų interesų įgyvendinant projektą.

Čia labai svarbų išlaikyti geležinkelių ir miesto lyderystę, kad būtų tinkamai parodyta vizija, bei sukurti tokią aplinką, į kurią galėtų ateiti investuotojas, siūlantis sprendimus, kurie padėtų sukurti reikalingą infrastruktūrą ir duotų tai, ko reikia miestiečiams bei miesto svečiams“, – teigė ekspertas.

Anot L. London, toks sprendimas, tinkantis visoms pusėms, yra vertikalus teritorijos vystymas.
„Nors yra pigesnių variantų, tačiau jie reikalautų didelių teritorijos kaštų, be to, tai – trumpalaikiai sprendimai – po 20 metų klaustume savęs, kodėl nepastatėme modernesnių kelių, aukštų pastatų, taupydami viešąją teritoriją,“ – kalbėjo kūrybinių dirbtuvių dalyvis.

Transporto priemonių sinergija

Pasak miestų plėtros eksperto, šiandien pastebima tendencija, kad skirtingos transporto platformos ima „kalbėtis“ tarpusavyje ir kartu įgyvendinti bendrus mobilumo sprendimus.

„Pradedama kalbėti apie sinergiją, kuri leistų teikti geresnes paslaugas klientui, ir diskutuoti, kaip tai pasiekti. Mes stebime šias tendencijas kituose miestuose, bet neabejoju, kad tai yra aktualu ir čia. Vilniui reikia atsižvelgti į šiuos pokyčius: klientas nebenori kelių atskirų bilietų, jis nori nusipirkti vieną bilietą iš taško „A“ į tašką „B“. Nepriklausomai nuo to, ar jam reikės išlipus į autobuso sėsti į traukinį, jis nori vieno bilieto savo telefone su aiškiomis instrukcijomis, kaip ir kur jam atlikti persėdimus“, – tikino L. London.

Kūrybinių dirbtuvių Vilniaus geležinkelio stotyje mentorius džiaugėsi, kad visos suinteresuotos šalys demonstruoja reikalingą atvirumą įgyvendinti pokyčius.

Jei galėčiau išskirti, kam reiktų labiau pasistengti, tai būtų autobusų stoties įmonė. Autobusų stotis turėtų suprasti, koks potencialas čia slypi, kokie keleivių mastai (tiek tarptautinių, tiek vietinių) planuojami, ir numatyti, koks jos vaidmuo bendroje rajono plėtroje. Juk autobusai ne mažiau svarbūs už geležinkelius – be autobusų nenuvyksi iki geležinkelio ir atvirkščiai, abu elementai yra neatsiejami. Neabejoju, kad pertvarkos procesas turi vykti kartu“, – apibendrino L. London.

Geležinkelio stoties pertvarka turi sujungti dvi miesto dalis

Trečiasis dirbtuvių mentorius – urbanistas Jerryt Krombeen, sukaupęs daugiau nei 10 metų patirtį dirbamas miestų planavimo srityje ir dėstydamas Amsterdamo Architektūros akademijoje. Pastaruoju metu jis dirbo prie Hamerkwartier teritorijos transformacijos projekto Amsterdame ir buvo atsakingas už 50 hektarų dydžio teritorijos funkcinį ir erdvinį planavimą.

Anot jo, svarbi Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos užduotis yra sujungti abiejose geležinkelio pusėse esančias miesto dalis.

„Geležinkelis šioje vietoje blokuoja dvi miesto dalis, kurios turi komunikuoti. Svarbiausios jungtys automobiliams jau egzistuoja, tačiau jos skirtos mašinoms ir yra abiejuose Geležinkelio stoties šonuose. Pėsčiajam šie atstumai pereiti geležinkelį yra tikrai per dideli. Tam reikia pėsčiųjų tilto arba tunelio, tačiau pastarasis yra brangesnis variantas ir ne visada mėgstamas naudoti“, – teigė J. Krombeen.

Urbanistas pritarė, jog didžiausias iššūkis projekte yra tai, kad miestui šioje vietoje reikia daug brangiai kainuojančių resursų – viešųjų erdvių, jungčių tarp miesto dalių skirtingose bėgių pusėse. Šios investicijos reikalauja įspūdingo biudžeto, o sritys, kurios potencialiai projekte gali generuoti pinigus, yra ribotos. Taigi, anot J. Krombeen, išspręsti visus su tokiu projektu susijusius finansinius iššūkius bus įdomi patirtis, kurią galės panaudoti kitos šalys.

„Tokiame projekte neišvengiama įtampa tarp nekilnojamo turto vystytojų ir viešojo intereso. Siekiant sėkmingo projekto, svarbu užtikrinti, kad viešasis interesas nenukentėtų dėl privataus sektoriaus intereso. Miestas, gyventojai, geležinkelių įmonė turi bendrai siekti kokybės, kurią jie nori turėti ir po 50 metų. Manau, kad tai jau sėkmingai vyksta, dėl to mes ir turime šias dirbtuves Geležinkelio stotyje“, – teigė urbanistas.

Kūrybinių dirbtuvių dalyvis apibendrino, kad Geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos projektas nėra vien geležinkelių įmonės atsakomybė, nes dalis jos tenka miestui bei šalia esančių teritorijų savininkams.

„Miestas taip pat turėtų investuoti į projektą. Aš manau, kad tai yra situacija, kai daug žmonių, daug organizacijų pradeda tuo pačiu metu investuoti į bendrą tikslą, taigi reikia tai išnaudoti kaip katalizatorių tikrai įdomiai, gyvybingai erdvei kurti“, – įsitikinęs ekspertas.

Urbanistas sakė, kad dėl projekto kompleksiškumo, jis turės būti įgyvendinamas etapais, ir atkreipė dėmesį, kad vystyti stotį, kol ji vykdo veiklą, nebus lengva.

„Stotyje kasdien lankysis vis daugiau žmonių. Tai yra didžiulis iššūkis, tačiau Nyderlanduose mes įgyvendinome ne vieną panašų projektą – visos geležinkelio stotys buvo rekonstruojamos nestabdant jų veiklos. Manau, kad taip pat bus ir Vilniuje. Taigi, aš esu optimistas“, – pokalbį baigė J. Krombeen.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Grigiškėse atidaroma gatvės meno paroda

Lentvario kaimynystėje – Grigiškėse veikianti meno mokykla nepaliauja stebinti ne tik...

Nuo gaisro nukentėjusi parduotuvė Ukmergės rajone prikelta naujam gyvenimui

Jakutiškiuose suremontuota šią vasarą gaisro nuniokota Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo...

Žirmūnuose nusidrieks dar vienas dviračių ir pėsčiųjų takas (12)

Vilniuje Žirmūnuose Apkasų gatvėje nusidrieks naujas kone pusės kilometro ilgio dviračių ir...

Prekybos centro CUP plėtra: šešiaaukštis priestatas gali atsirasti po dvejų metų (5)

Šių metų kovo gale CUP informavo, kad į prekybos centro plėtrą ketina investuoti 10 mln. eurų....

Lankytojams atveriami nauji Vilniaus katedros požemių maršrutai (19)

2019 m. spalio 18 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje lankytojams atveriami nauji požemių...

Top naujienos

Nausėdos pasisakyme - išskirtinis dėmesys senjorams: man gėda pildoma (98)

Beveik 100 dienų darbo laikotarpį pasiekęs prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo esąs ir...

Nuo kitų metų išmokos turėtų keistis beveik visiems (88)

Nuo kitų metų Lietuvoje turėtų didėti vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos...

Šaltiniai: JAV svarstymuose – priemonės, kurios reikštų sąjungos su Turkija pabaigą (5)

JAV administracija svarstė galimybę išgabenti branduolinę ginkluotę iš Indžirliko bazės...

„Regitra“ paskelbė naujus numerio ženklų derinius – siūlo suskubti ir dar neturintiems automobilio (23)

„Regitra“ papildė planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašą naujais deriniais. Automobilių...

Bankų ir prekybos tinklų mokesčius Nausėda sieja su lengvatos dyzelinui mažinimu (2)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad valdančiųjų siūlomus naujus bankų aktyvų ir prekybos...

Metų seklys: žemaičių „teroristas“ nekentė savo „kolegos“, vyrai konfliktavo dėl tuštybės (7)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Obuolių nauda sveikatai – neišmatuojama, bet daugelis vartoja netinkamai

Obuolys, matyt, yra tas vaisius, apie kurį atrodo, kad žinome viską. Jie auga ne tik kiekvieno...

Nausėda automobilių mokestį įsivaizduoja kitaip (21)

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paragino automobilių mokestį sieti ne vien su tarša, bet...

Artimiausiu metu sergančiųjų gripu tik daugės: šeimos gydytojos pasidalijo patarimais, kaip išvengti ligos patalo (1)

Atsikėlus ryte čiaudint, kosint, sloguojant, karščiuojant, žmonėms gan sunku suprasti, ar tai...

Gyvai / Tiesiogiai: Prezidentas Nausėda – apie per šimtą dienų nuveiktus darbus (29)

Prezidento Gitano Nausėdos spaudos konferencija apie per šimtą dienų nuveiktus darbus