„Bagažinių turgūs“ vyksta Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje bei kitur. Paprastai prekiaujama senais šeimininkams nebereikalingais daiktais. Kai kurie jų – antikvariniai.
Lietuvoje žinomiausias – Kauno „Bagažinių turgus“, sutraukiantis gausybę prekiautojų ir pirkėjų iš visos šalies. Čia eksponatų savo kolekcijoms atranda įvairūs kolekcininkai.
Vis dėlto „Bagažinių turgaus“ idėja grindžiama ne komercija, o bendravimu. Daugeliui tai – ne pragyvenimo šaltinis, o laisvalaikio praleidimo forma.
Beje, kai kur tokios iniciatyvos sužlunga – turgui nepritaria vietinė valdžia, pritrūksta žmonių susidomėjimo ar organizacinių gebėjimų, o kartais veikla nukrypsta nuo pirminės idėjos ir pavirsta įprasta komercine prekyviete.
Trūko panašios erdvės
Pirmasis „Bagažinių turgus“ mūsų mieste įvyko liepos 4 d. viešbučio „Big stone“ automobilių stovėjimo aikštelėje, tarp viešbučio ir bažnyčios. Praeitą savaitgalį jis pakartotas. Apie jį skelbta tik socialiniame tinkle „Facebook“.
Idėją, pasak N. Giedraitienės, parsivežė jos sūnus, su šeima grįžęs iš Anglijos gyventi į Lietuvą. Jis mano, kad Ukmergėje trūksta panašios erdvės, kur žmonės galėtų parduoti ar dovanoti nebereikalingus daiktus arba jais mainytis, prekiauti tuo, kas sukaupta namuose, garažuose ar sandėliukuose – tai galimybė daiktą paversti euru arba reikalingu daiktu.
Pasak organizatorės, tai daugiau socialinis renginys. Nors šiais laikais yra prekyba internetu, tačiau taip daikto negali pamatyti gyvai, pačiupinėti, pasimatuoti.
Prieš pradedant veiksmus, apklausė ukmergiškius feisbuke. Net 500 žmonių atsakė, kad tokio turgaus reikia. Tuomet išsianalizavo įstatyminę bazę: kokie teisės aktai reglamentuoja tokio pobūdžio veiklą ir kokie reikalavimai jos vykdytojams.
Ilgai ieškojo vietos
N.Giedraitienė pasakojo, kad žiemos laikotarpis sumanymo startui netiko, nutarė įgyvendinti pavasarį, tačiau planus sugriovė karantinas. Todėl pradžia atidėta iki vasaros.
Porą mėnesių užtruko vietos paieškos. Pirmiausia kreipėsi į savivaldybę. Pagalbos sulaukta iš Architektūros ir urbanistikos skyriaus, kurio atstovas, pasak N. Giedraitienės, „gerai suprato, ko reikia ir ėmė siūlyti vietas“. Tai jo mintis – aikštelė už viešbučio. Jis pats nurodė savininko kontaktus. O tada, N. Giedraitienės teigimu, susitarta per dieną.
Kadangi teritorija privati, tikino, kad savivaldybės leidimo ja naudotis nereikia.
Bendradarbiauja su kaimynais
Prieš skelbdami pirmąjį renginį Ukmergėje, organizatoriai nuvyko pasižvalgyti į „Bagažinių turgų“ Jonavoje, kur jis startavo birželį. Ir ten idėją įgyvendina iš emigracijos grįžę kraštiečiai, tad užsimezgė bendradarbiavimas ir idėjų mainai.
Jonaviečiams patiko N. Giedraitienės pasiūlyta mintis, kad likusius neparduotus daiktus, kurių savininkai nebenori gabentis namo, organizatoriai surinktų ir, radę žmones, kam reikia, perduotų jiems.
Ukmergėje ši idėja bus įgyvendinama per socialinius tinklus, kur organizatoriai skelbs, kokių yra sukaupta daiktų, ir pranešus apie poreikį, nuveš.
Prasigyventi nesiekia
Pasak N. Giedraitienės, idėjos sumanytojai iš šios veiklos uždirbti pelno ar prasigyventi nesiekia, nes visi turi darbus.
O norint startuoti, teko dar ir investuoti. Be aikštelės nuomos, patyrė ir kitų išlaidų – gamino reklaminį tentą, pirko drabužių kabyklas. Jas dalyviai galės išsinuomoti, kad nereikėtų drabužių karstyti ant bagažinių.
Pirmą kartą dalyviai vietas gavo nemokamai. „Norėjome, kad žmonės apsižiūrėtų, įvertintų, ar patogi vieta ir tinkama atmosfera“, – sako N. Giedraitienė. Vėliau aikštelės nuomą turėtų padengti dalyvių mokestis – 5 eurai nuo automobilio.
Organizatorių pareiga prižiūrėti švarą ir tvarką, todėl pasirūpinta šiukšliadėžėmis, šiukšlių maišais.
Nuo batų iki kolekcinių monetų
Pasak N. Giedraitienės, „Bagažinių turguje“ tvyro bendruomenės jausmas. Dalyviai keičiasi kontaktais, jiems nereikia galvoti apie sąskaitas. Pirmą kartą susirinko keliolika prekiautojų: dauguma – ukmergiškiai, kai kurie atvyko iš Vilniaus ir Panevėžio.
Prekių būta įvairių: nuo batų iki gitarų bei kolekcinių monetų. Pastebima, kad daugiausia žmonės domisi drabužiais, avalyne bei knygomis. Viena su mama atvykusi mergaitė pardavinėjo savo žaislus.
Prekių kainos – 1, 2, 3 ar 5, daugiausiai – 10 eurų. N. Giedraitienės teigimu, svarbiausia, kad kaina atitiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytus reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad kaina turi būti ne aukštesnė, nei rinkos, o daiktas negali būti parduodamas už didesnę sumą nei buvo įsigytas.
Planuojama, kad „Bagažinių turgus“ vyks kiekvieną šeštadienį. Dalyviai įleidžiami nuo 8 val., o lankytojai – nuo 9 val. Trukmė – iki 14 val., tačiau, pasak N. Giedraitienės, kadangi aikštelės nuomos sutartyje laiko apribojimų nėra, turgus gali trukti ir ilgiau.
