Viena seniausių Vilniaus gatvių, savo vardą yra gavusi nuo gyvenančių čia XIV a. Vokiečių pirklių ir amatininkų, atvykusių daugiausiai iš Rygos. XVI a. gatvė buvo gražiausia, nes stovėjo daug mūrinių namų.
Dėka Georg Braun, kuris sukūrė gražiausius miestų atlasus, Vilniaus planas, XVI a. dar prieš Vilniaus gaisrą 1530 m. Spėjo pavaizduoti keliolika Vilniaus gatvių, viena jų: vokiečių, kuri vaizduojama, kaip pakankamai aukštų keturaukščių pastatų gatvė, neįprasta tiems laikams.
Vokiečių gatvės pavadinimas, kaip ir daugelis kitų miesto pavadinimų transformavosi, pagal laikmetį ir valdžią (Die Deitsze gasse, Gasztoldowska, Monetowa, Nemeckaja, Niemiecka, Vokiečių, Muziejaus iki 1988 m.)
XIX amžiaus antroje pusėje vokiečių gatvėje apsigyveno žydai, kurie kūrėsi ir organizavo prekybą.
Kaip teigia J. I. Kraševskio „Vilnius. Nuo jo pradžios iki 1750“:
Vokiečių gatvė, bet tik vardu garsi,
Nes vokiečio su žiburiu joje nerasi,
Nes čia vien žydai…
Tai buvo viena judriausių gatvių Vilniuje, prekyba ir gyvenimas virė kiaurą parą. Čia galėjai rasti įvairaus profilio parduotuves, kavines ir restoranus, tokius kaip Fanios Lewandos dietišką vegetarišką valgyklą ir čia sukurtą pirmą pasaulyje vegetarišką receptų knygą, taip pat čia galėjote rasti ir smukles, kailių parduotuves,viena jų rašytojo, diplomato, lakūno Romain Gary motinos Minos, taip pat bankų biurai Ir net prabangūs viešbučiai, pvz:. „Europa“, kuriuose buvo kreipta dėmėsį į architektūrą, restorano kokybę taip sulaukiant garbingų svečių ir turtingų vietos gyventojų. Deja karui pasibaigus, šio pastato neliko.
Antrasis pasaulinis karas pakeitė Vokiečių gatvę, netekome žydiškosios rytinės pusės, kuri buvo sugriauta ir sudeginta. Būtent šioje pusėje stovėjo Didžioji sinagoga (Vokiečių g.13A). Nors šis pastatas neišliko, kviečiame pasivaikščioti virtualiai.
Lankytini objektai Vokiečių gatvėje dabar:
Nykštukų perėja – senovinis pasažas (dengta galerija, jungianti du namus, dvi gatves), gavęs Nykštukų vardą dėl savo neįprasto aukščio. Tai – žemiausiais bromas Vilniuje. Šių dienų vidutinio ūgio žmogui juo praeiti nepasilenkusiam neįmanoma. Perėja jungia Pranciškonų ir Vokiečių gatves. Jos ieškoti reiktų įeinant į kiemą su dideliu bromu iš Pranciškonų gatvės pusės arba Vokiečių gatvėje šalia „Pizza Jazz“ esančio bromo. Perėjus šia perėja patenkama į jaukų senamiesčio kiemą.
Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia – vienintelė evangelikų liuteronų bažnyčia Vilniuje. Pastatyta 1583 m., baroko stiliaus. Gaisrų ir karo siaubta, dauguma tikinčiųjų išvyko, o tarybiniais metais bažnyčioje įrengta krepšinio salė ir restauratorių dirbtuvės. Nepriklausomybės metais bažnyčia grąžinta liuteronams ir 1995 m. restauruota.
Šiuolaikinio meno centras – meno institucija, įsteigta Lietuvos kultūros ministerijos 1992 m. ŠMC pakeitė Dailės parodų rūmus ir įsikūrė šiems priklausiusiame pastate Vilniuje, Vokiečių g. 2. ŠMC priklauso penkios parodų (bendras plotas viršija 2000 m²) bei viena kino salė.
Iliuzijų muziejus – Vokiečių g. 6, ten kur dar ne per seniausiai buvo vaikų restoranas „Kuku muku“, jau beveik savaitę veikia Vilniaus iliuzijų muziejus. 2016 metais įkurtas mokslo ir meno muziejus privers neskaičiuoti laiko tiek vaiką, tiek suaugusį.
Barboros Radvilaitės skulptūra – Kai kurie istorikai teigia, kad skulptūros vieta, nors ir netyčia, bet labai taikliai pasirinkta, nes esą Barbora Radvilaitė gimė kažkuriame iš šioje teritorijoje ar netoliese esančių namų.1982 m. sukurtą skulptūrą autorius gavo leidimą statyti tik kaip dekoratyvinę.
