Drauge nuo mokyklos suolo
Ieva su vyru Mantu – abu rietaviškiai, kartu lankė Rietavo Lauryno Ivinskio gimnaziją, kurią baigę drauge įstojo į anuomet dar gyvavusią Žemaitijos kolegiją, krimto vadybos studijas. Pora, esanti kartu nuo mokyklos suolo, tvirtina, kad vienodi pasirinkimai jų nestebina – juk užaugo kartu.
Ieva buvo pagrandukas šeimoje, augo su dar dviem dešimčia metų vyresnėmis sesėmis, lygiai taip pat ir jos vyras turi dvi seses. Mantas kadaise lankė šokių būrelį, mėgino prisijungti ir Ieva, bet galiausiai suprato, jog sportas labiau prie širdies, tad be merginos neapsieidavo dauguma sporto varžybų.
Įdomu buvo sužinoti, kokia buvo šios poros pažinties istorija. Ieva atskleidė, kad lemiamas susitikimas įvyko prieš 24 metus, kuomet šiek tiek vyresnė jos draugė, jau turėjusi simpatiją, pasivaikščiojimui po parką pakvietė prisijungti Mantą ir Ievą.
„Šiandien esame neišskiriama pora, auginame du vaikus: pirmagimę Katalėja, kuriai 10 metų, ir sūnų Gabrielių, jam nesenai suėjo treji“, – pasakojo moteris.
Į Londoną – tik atostogoms
Baigusi vidurinę mokyklą, vasaros atostogų metu pora išvyko į Londoną pas ten gyvenusias Manto seses. Pabaigę studijas abu vėl išvyko praleisti vasaros atostogų Londone, bet sužavėti didelio miesto ir plačių galimybių liko ten daugiau nei 15 metų.
Pasak Ievos, įsitvirtinti tokiame didžiuliame mieste nebuvo labai sudėtinga, abu nesunkiai rado gerai apmokamus ir patinkančius darbus: Ieva įsidarbino kazino, o Mantas statybų kompanijoje.
Pora buvo nusprendusi, kad į Lietuvą tikrai nebegrįš, bet ne veltui sakoma, kad tu planuoji, o Dievas tik juokiasi iš tavo planų. Taip nutiko ir Juozaičių šeimai, kada 2015 metais sugrįžo į Rietavą švęsti šv. Velykų.
„Mano tėtis papasakojo, kad miške, netoli Tverų, parduodama sodyba. Mes tuo metu neplanavom nieko pirkti, o juo labiau vienkiemio. Bet tėtis susitarė susitikti su savininku, nors mes kategoriškai sakėm, kad nevažiuosim ir nieko nepirksim. Tą dieną taip ir nenuvykome. Nežinau, kas jam šovė į galvą, bet tėtis nepasidavė, vis tiek primigtinai prašė nuvažiuoti ir pažiūrėti. Taigi šokom į mašiną ir įkalbėti galiausiai nuvykome“, – prisiminė Ieva.
Sodybos savininko tuo metu nebuvo, bet viską apžiūrėję sutuoktiniai tiesiog įsimylėjo ją iš pirmo žvilgsnio. Prieš išvykdami paliko raštelį prie durų, po akmeniu, su žinute, kad nori pirkti šią sodybą.
Kitą dieną sulaukė skambučio, o už poros valandų turėjo vykti į oro uostą, skristi atgal į Londoną. Susitikę su savininkais vėl viską apžiūrėjo, sukirto rankomis ir išvyko. Nuo tada, kaip Ieva sako, prasidėjo svajonės, kaip vieną dieną šią sodybą prikels antram gyvenimui. Mintyse dėliojo planus, kad sodybą nuomos, nes gyventi patys joje tikrai neplanavo. Bet vos tik pradėję čia darbuotis, sutuoktiniai pajuto, kad jokiu būdu nebenori grįžti atgal į Londoną.
Siūlė padegti ir sukūrenti
Įsigiję seną ir apleistą sodybą su 6 hektarais žemės, Ieva su Mantu iš pradžių ėmėsi remonto darbų, kadangi šimtametė troba buvo tragiškos būklės: išpuvusiomis grindimis ir kiauru stogu.
„Viską darėm su vyru kartu, tik pačioje pradžioje turėjom pasamdytos pagalbos, kai reikėjo išlupti, iškasti, išnešti. Bet kai prasidėjo rimti darbai, nebuvo ko samdyti, niekas nerodė didžiulio noro važiuoti į mišką darbuotis. Taigi vyras dirbo vienas ilgą laiką, o aš buvau su naujagimiu. Tikrai buvo neramių dienų, nes jis vienas tvarkė išpuvusius sienojus. Bijojau, kad kas nenutiktų, nes jis ten vienas, kaimynų nėra, pagalbos neprisišauksi. Vyras vienas pats pakėlė visą namą ant dankratų ir iš senų kamino plytų pamažu išmūrijo naują vainiką. Nenorėjom naujų rąstų, nes spalva skirtųsi“, – pasakojo Ieva.
Vėliau, praaugus vaikeliui, atėjo laikas ir jai pačiai prisijungti prie darbų. Moteris pasakojo, kad išmoko dirbti beveik su visais įrankiais, kurių niekada ankščiau net nebuvo lietusi. O dabar galėtų darbuotis bet kokioj statybininkų brigadoj.
Internete pasidalinusi nuotraukomis, kaip atrodė sodyba prieš remontą ir kaip atrodo dabar, šeima sulaukė komentarų, kad čia yra naujas namas. Apkalus fasadą lentelėmis ir pristačius terasas vaizdas išties kardinaliai pasikeitė. Ir namo fasado spalva netradicinė. Daug kas kritikavo tokį pasirinkimą, bet Juozaičiai džiaugiasi gautu rezultatu. „Skonis neturi draugų, bet jeigu kam patinka mūsų stilius, tikrai širdelė džiaugiasi“, – sako Ieva.
Bendri pomėgiai ir laisvalaikis
Sutuoktinių pora atskleidė turinti vieną bendrą pomėgį – motociklus. 2011 metais, sulaukusi 25-erių ir vyro išmokyta važinėtis Londono gatvėmis, moteris nutarė išsilaikyti motociklininko teises. Nuo tada Ieva nebesiskiria su motociklu, juo važiuodavo net į darbą, taip išvengdama spūsčių gatvėse. O dabar abu Juozaičiai motociklais stengiasi aplankyti kuo daugiau skirtingų Lietuvos vietovių. Anot jų, tai bene geriausias laisvalaikis, kai vos ištaikę progą gali sėsti ant plieninių žirgų ir pajusti nevaržomą laisvę.
Ieva atskleidė ir kitą savo silpnybę – sendaikčius. Juos kaupti pradėjo dar būdama vaikas – kai tėvai ar seneliai ką nors norėdavo mesti lauk, Ieva vis temdavo į palėpę. Šie daiktai jai atrodė kitokie, daug gražesni ir neabejotinai tvirtesni. Pašnekovė sakė puikiai pamenanti, kaip išvykdama į Londoną mamai prisakė neišmesti jos sukaupto seno turto, nes kažkada jo tikrai prireiks.
Londone ji niekada nepraleisdavo galimybės nuvykti į sendaikčių turgų, o dabar atėjo eilė Rietavo, Dituvos ir Klaipėdos sendaikčių turgums.
Darbas darbą veja
Ieva prisipažino visai nesenai, prieš pat Kalėdas, iš didžiulės meilės tailandiečių virtuvei ir pomėgio gaminti atidariusi azijietiško maisto išsinešti virtuvę Rietave. Šią mintį gvildenti pradėjo dar gyvendama Londone, mat visada norėjo, kad ir jos gimtajame mieste atsirastų naujovių.
Ateityje sutuoktiniai ketina dalintis savo rojaus kampeliu su kitais žmonėmis ir labai tikisi jau šia vasarą pastatyti namelį, skirtą nuomai.
Šeima ateities planų turi tikrai daug: reikia rimtesnės tvoros arkliukams, vartų, sodo, takelių... Norų sąrašas ilgas ir be pabaigos, bet kadangi viską daro patys, darbai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.
Ieva papasakojo ir apie savo dukrelės Katalėjos didžiulį užsidegimą žirgams. Mergaitė pradėjo jodinėti vos sulaukusi trejų, o šiandien jų sodyboje ganosi net du žemaitukų veislės žirgai Medutė ir Irisa. Mergaitė lanko Rietavo žirgyną, mėgino ir kitas veiklas, bet meilė žirgams nenugalima.
„Jaunutė siela su didžiulėmis ambicijomis žino, kuo nori tapti, ir viskas jos gyvenime sukasi apie arklius. Kadaise planuose buvo įsigyti vieną žirgelį, bet jiems vienatvė nepatinka, todėl dabar turime du“, – pasakojo mergaitės mama.
