Kaip rašoma pranešime spaudai, prieš pusantro šimto metų ekonominė veikla buvo daugiausiai susijusi su dvarais. Plungės dvarą įsigijus Mykolui Oginskiui, jame veikė alaus darykla, tačiau 1879 m. duomenimis joje tedirbo trys žmonės, o per metus buvo išverdama 4 tūkst. kibirų alaus. Kaip pastebi tyrinėtoja dr. Zita Medišauskienė, per dvidešimt metų nuo amžiaus vidurio dvare nebeliko degtinės varyklos – carinės Rusijos politika nebuvo tam palanki, buvo didinami akcizo mokesčiai, todėl tokių gamyklų nuolat mažėdavo.
Pačioje XIX a. pabaigoje Plungėje nebelieka nei degtinės varyklos, nei alaus daryklos, tačiau randasi 6 smulkios odos apdirbimo įmonės, kurios Žemaitijoje buvo labai paplitusios. Jų bendra apyvarta tesiekė 6 tūkst. rublių per metus. XX a. pradžioje Lietuvą pasiekusi ekonominė krizė privertė šias įmones užsidaryti. Be to, 1902 m. mirus M. Oginskiui, praktiškai nebefunkcionavo ir Plungės dvaras.
„Apskritai Žemaitija ir visa Lietuva turėjo pakankamai silpną pramonę“, – tikino dr. Z Medišauskienė.
Dominavo smulkieji
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą fiksuojamas naujų odos pramonės dirbtuvių atsiradimas. 1913 m. veiklą pradėjo ir Juozo Kačinskio įkurtas linų verpimo fabrikas, pergyvenęs karus, sovietmetį ir bankrutavęs tik mūsų dienomis. Tarpukariu Plungėj taip pat veikė ir pieno kombinatas.
Anot dr. Z. Medišauskienės, XIX a. antroje pusėje ir tarpukariu Plungėje dominavo smulkusis verslas, be to, dauguma nedidelių įmonių savininkai buvo žydų kilmės ir tik prieš Pirmąjį pasaulinį karą lietuviai pradėjo aktyviau atidarinėti savo įmones. Vis dėlto, ir tarpukariu Plungėje daugiausiai verslininkų bei amatininkų buvo žydai.
„Tuo tarpu sovietmečiu pati didžiausia įmonė buvo dirbtinės odos gamykla, tuo metu vienintelė tokia Lietuvoje. Tam laikotarpiui ji buvo labai inovatyvi ir jos atidarymas buvo didžiulis įvykis. Sovietmečiui taip pat veikė medžio dirbinių, liaudies kūrybos įmonė „Minija“. Kurį laiką buvo ir pieninė, kaip ir priklauso kiekvienam miesteliui – kepykla, kelios statybinės įmonės, laivų variklių gamykla“, – pasakojo dr. Z. Medišauskienė.
Mato perspektyvas
Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę Plungėje įsikūrusios įmonės netrukus pradėjo burtis. Dabar iš viso Plungės pramonininkų sąjunga vienija 22 įmones ir organizacijas, nuo maisto gamyba iki laivų statyba užsiimančių įmonių. Kaip sako šiemet 25-metį mininčios asociacijos prezidentas Antanas Borumas, Plungėje yra susitelkę daug gamybinių įmonių, dirbančių su viso pasaulio rinkomis.
„Plungėje gamybinės įmonės mato galimybes plėsti veiklą. Tačiau tam reikia, kad čia atsirastų pramonės parkas, vieta, kuri būtų paruošta ateiti naujiems verslams. Čia turime daug privalumų – esame gerai išsidėstę geografiškai. Mums netoli Klaipėdos uostas, neblogas susisiekimas ir su Rygos uostu, prie pat – kelias Palanga-Šiauliai“, – apie pramonės perspektyvas kalbėjo Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas.
Anot A. Borumo, pramonės atstovai norėtų atgaivinti geležinkelio liniją, nutiestą į pramoninį rajoną, mat įmonėms tai palengvintų logistiką ir padėtų sutaupyti lėšų, kurias būtų galima investuoti į plėtrą, be to, miesto gatvėse važinėtų mažiau sunkiasvorio transporto.
Trūksta darbuotojų
Pagrindinis iššūkis, su kuriuo pastaruoju metu susiduria Plungės pramonė – tai kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. A. Borumo nuomone, pasilikti gyventi regionuose ar atsikelti iš didmiesčių žmones galėtų paskatinti didesnė verslo koncentracija – ten, kur daug darbo vietų, praradus vieną, nesunkiai galima susirasti kitą darbą. Be to, gyvenimas regionuose leidžia išvengti visų su didmiesčiais susijusių problemų, tokių kaip kamščiai ar dideli atstumai pačiame mieste.
Tačiau jis pripažįsta, kad vien darbo vietos suteikti nebeužtenka – žmonės ieško modernių įmonių su charizmatiškais vadovais bei geromis darbo sąlygomis. A. Borumas pats vadovauja pramoninės statybos, metalo konstrukcijų, vamzdynų sistemų, laivų statybos ir remonto, elektros inžinerijos srityse veikiančiai įmonei „CONSTRO“.
„Dalį darbuotojų stengiamės užsiauginti. Bet šiandien laiku mokamu atlyginimu nieko nesužavėsi ir darbuotojų nepritrauksi – žmogus ieško įdomaus darbo, kur jam būtų gera. Pridėtinę vertę darbuotojams suteikia galimybė naudotis įrengta sporto sale bei poilsio zona. Darbovietė turi tapti antrais namais – čia žmogus praleidžia didesnę dienos dalį nei namuose. Todėl siekiame ir atitinkamų sąlygų“, – teigė vadovas.
Jis priduria, kad jau dabar į Plungės įmones dirbti atvažiuoja žmonės iš aplinkinių miestų – Klaipėdos, Akmenės, Telšių, Mažeikių.
