Į ceremoniją iš Izraelio atvyko išgelbėtasis Pinchas Nolis su dukra Simona ir anūkėmis Tamar ir Ella. Jo jautrūs padėkos žodžiai sugraudino visus, susirinkusius į ceremoniją. Juk jis ir jo mama Sulamita liko vieninteliai gyvi iš 916 Šeduvoje prieš II pasaulinį karą gyvenusių žydų. Pinchas Nolis sakė, kad jis buvo žinomas kaip Petriukas. „Buvau žinomas kaip Petriukas Paluckas. Ji buvo mano Mamytė, Liudovika Paluckienė“, - sakė jis.
Ceremonijoje pagerbtas ir Šeduvos kunigas Mykolas Karosas, taip pat pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu. Jo dėka Sulamita, o vėliau - ir gimęs jos sūnus Pinchas, rado prieglobstį Stanislovo ir Liudovikos Paluckų, gyvenusių Šniukonių kaimo pakraštyje stovėjusioje sodyboje. Pirmą kartą istorijoje Pasaulio Tautų Teisuolio apdovanojimas įteiktas institucijai, nes prelatas Mykolas Karosas neturi palikuonių. Šis apdovanojimas bus perduotas Šeduvoje statomo muziejaus „Dingęs štetlas“ ekspozicijai.
Ceremonijoje dalyvavęs Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis sakė, kad teisingumas ateina, nesvarbu, kiek laiko praeina. „Kiek tokių istorijų dar yra nežinoma? Kaip mes elgtumėmės, kai atsidurtume pavojaus akivaizdoje? Ar galėtume didžiuotis savo pasirinkimu? Artėja didžiosios metų šventės. Linkėkime vieni kitiems gėrio ir vilties, apsikabinkime ir būkime atlaidūs, geri ir dosnūs vieni kitiems“, - sakė jis.
Amir Maimon, J. E. Izraelio ambasadorius Lietuvoje, kalbėjo: „Šiandieninis įvykis - pamoka apie Šeduvos bendruomenę. Kalbame apie tai, kas nutiko Šeduvoje. Čia gyveno didelė žydų bendruomenė, istoriją skaičiuojanti nuo 14–15 amžiaus. Prieš II pasaulinį karą čia gyveno 916 žydų. Prasidėjus žydų tautos naikinimui, neliko beveik visų. Tik Sulamita ir mažasis Pinchas išsigelbėjo. Bet žydai iš Šeduvos niekur neiškeliavo. Jie vis dar čia, Šeduvoje. Apie juos byloja ženklai, pastatyti jų žudynių vietose“.
Ceremonijoje dalyvavęs Šeduvos klebonas Virginijus Kazaitis priminė visiems gerumo ir bendrystės prasmę, kalbėjo apie pasirinkimo laisvę pavojaus akimirką.
