Po publikuoto straipsnio aplankyti Kelmės „bulvaro“ ėmė plūsti daugybė žmonių. Miesto bendruomenės nariai feisbuke dalinosi istorijomis, kaip užsukę nevietiniai klausinėjo, kurgi ta garsioji siena.
„Pas mane į darbą ne kartą buvo užėję žmonės klausti, kur yra ši Kelmės gražioji siena, kad labai nori pamatyti, nusifotografuoti“, – rašė viena gyventoja.
Kita kelmiškė taip pat pasidalijo savo patirtimi:
„Mane visai neseniai pašnekino jauna pora iš mašinos, klausė, kur ta garsioji Kelmės siena, ten, kur geriama kava. Žinot, taip malonu buvo jiems papasakoti!“ – feisbuke rašė moteris.
Pas A. Seselskas sakė, kad toks reiškinys jį labai pradžiugino.
„Man atrodo, kad sienų piešiniai yra niša, kur menas dar turi didelę įtaigą žmonėms! Jie specialiai važiuoja šimtus kilometrų tik tam, kad pažiūrėtų dailininko darbą, o tai mūsų, menininkų, negali nedžiuginti, – sakė jis. – Sienų paišymas, pradedu tikėti, yra tas ateities menininkų ginklas, kurio pagalba įmanoma greitai ir taikliai pasiekti didžiulį kiekį žmonių.“
Po Kelmės sienos pasisekimo, menininko darbais susidomėjo ir kitos vietos. Kelmės rajone esančiame Liolių kaime A. Seselskas jau spėjo papuošti senelių namus.
„Vieną dieną bepaišant, priėjo Liolių senelių namų direktorius ir pasidžiaugęs paprašė, kad savo autorinį darbą palikčiau ir jų įstaigoje. Ten nupaišiau linksmų senukų būrį, sėdintį terasoje“, – pasakojo dailininkas.
Dabar minėtą įstaigą puošia nuotaikingas ir akį traukiantis kūrinys.
Tačiau tai dar ne visi darbai, kuriuos įvykdyti per pastaruosiu kelis mėnesius spėjo A. Seselskas. Vienas po kito jo piešiniai papuošė Vievio pradinę mokyklą, kur pasitelkta knygnešių tematika, ir Kretingos teatro sienas, kurios dabar pasakoja apie nedrąsiu vaikų virsmą į tikrus savimi pasitikinčius aktorius.
„Žinoma, piešiniai perpildyti meile bei pozytivumu. Taip pat mano taip mėgiama simbolika. Kas smagu? Paišant visada ateina daug žmonių tik tam, kad padėkotų ir pasidžiaugtų. Kitą dieną atsivedan draugus, tam, kad vėl pasidžiaugtų ir foto pasidarytų. Tikiu, kad šitas sienų menas turi gerą ateitį! Žmonės jį mėgsta. Ir jeigu didesni Lietuvos miestai tai jau daro seniai, tai mažesniesiems tai yra (galbūt) gražiausia, ką jie nuo šiol turės“, – šypsojosi autorius.
