Rodo šalies atsilikimą
Kasdieniais pranešimais apie nuolat pačiose įvairiausiose miesto vietose matomas keturkojes bedales atakuojama ir šalia Panevėžio, Kaimiškyje, esančios gyvūnų prieglaudos vadovė Rūta Liberienė.
„Tokių skambučių kasdien būna po 10 ir daugiau. Tenka aiškinti, kad prieglauda ir taip jau perpildyta kačių, jų prižiūrime per 60. Tačiau žodžiai ne visuomet padeda. Atveža mažus kačiukus sudėję į maišus, numeta prie prieglaudos vartų, žodžiu, žinokitės“, – apmaudo neslėpė prieglaudos vadovė.
Ji svarsto, kad Panevėžį užplūdusių benamių kačių problema yra žmonių neatsakingumo pasekmė. R. Liberienės manymu, apmažinti murklių skaičių galima vieninteliu būdu – jas sterilizuojant. Tačiau nemažai žmonių nesiima to atlikti savo katėms, ką jau kalbėti apie benames. Tad jų palikuoniai ir sklinda po miestą, kartu parodydami, kokia vis dėlto šiuo požiūriu atsilikusi šalis esame.
Stebisi žmonių žiaurumu
R. Liberienė pasakoja, kad praeitą karštą savaitę irgi rado maišą su penkiais ką tik gimusiais kačiukais, kuriems išgyventi be motinos katės – tikras iššūkis. Padėti jiems kabintis į gyvenimą ėmėsi viena savanorė – parsinešė katinėlius namo, maitina juos pipete.
„Stebuklas bus, jei iš penkių išgyvens vienas kitas. Tas, kas atėmė juos iš motinos, galima sakyti, nužudė mažylius“, – kaltinimą metė prieglaudos vadovė. Ji darsyk pabrėžė, kad taip elgtis su gyvybėmis – nusikaltimas. Būtina sterilizuoti kates.
Masinė kačių sterilizacija, vykdoma užsienio gyvūnų globėjų organizacijos, apie kurią tenka girdėti tai viename, tai kitame šalies mieste, Panevėžyje vykdyta nebuvo.
R. Liberienė teigė, jog kartais pavyksta susitarti su veterinarijos gydytojais, kad jie už savikainą – tai yra už tiek, kiek kainuoja medikamentai, katėms atliktų sterilizacijos procedūrą. Paskelbus tokią akciją norima, kad žmonės už savikainą sterilizuoti neštų ne savo pačių, o savo daugiabučių kiemo katinėlius.
„Bet kur tau neš ir dar mokės po 15 eurų už medikamentus. Atneša nebent savas kates, ir tai tokios sterilizavimo akcijos nėra itin populiarios“, – patikino prieglaudos vedėja. Drauge ji pabrėžė, jei jau kuri katė patenka į jos vadovaujamą prieglaudą, ji būtinai būna ir sterilizuojama, ir pažymima – t. y. paženklinama mikroschema, pagal kurią galima nustatyti gyvūno savininkus bei kitus gyvūno „asmens“ duomenis.
Ir alkanos, ir ligotos
„Prisipažinsiu, sužinojusi apie privalomą gyvūnų ženklinimą, iš pradžių buvau prieš jį. Svarsčiau, kam ta mikroschema katei ar šuniukui, kurie, sakykim, auga bute, o rainė galbūt tame bute nugyvena visą gyvenimą“, – sakė R. Liberienė. Tačiau dabar, matydama tokį benamių kačių antplūdį, gyvūnų globėja teigia pakeitusi nuomonę.
Anot jos, juk kačių šeimininkai ir miršta, ir išvyksta į užsienį, pasiligoja ir nebegali savo augintinių prižiūrėti, o tuomet neretas atvejis, kai jie patys, jų vaikai ar anūkai šiuos augintinius paleidžia tiesiog į gatvę. Tai gali būti ir viena benamių kačių gausos priežasčių.
„Dar noriu pabrėžti, kad viena susirgusi katė labai greit ir kitoms išplatina ligą, nes tai – greit užsikrečiantys gyvūnai. Turime suprasti, kad kone visos po miestą liūdnai kiūtinančios katės – ne tik alkanos, bet sunkiai sergančios ligų platintojos“, – apie problemą gyventi tarp benamių kačių kalbėjo R. Liberienė.
Būtent todėl jos vadovaujamoje prieglaudoje ligotos, gydomos katės gyvena saugiai atskirtos nuo sveikųjų, joms įrengta speciali patalpa. Dauguma ligoniukių gyvena narvuose, tai jų ligoninės palatos. Pasveikusios katės iš jau minėtų narvų-palatų perkeliamos į sveikųjų zoną. Dabar, vasarą, nemažai kačių atostogauja nemažame prieglaudos aptvare. Į laisvę, t. y. į prieglaudos kiemą, katės neišleidžiamos. Paleidęs tiek jas ir tematytum. Iš prieglaudos, pasak jos vadovės, į namus auginti kates žmonės pasiima nedažnai.
Trys atsisveikinimo priežastys
O štai šunų Kaimiškio gyvūnų prieglaudoje yra 48. R. Liberienė pasidžiaugė, kad nebeturi mažų šuniukų, kuriuos ji vadina kūdikiais. „Paprastai mažieji nelabai pas mus ir užsibūna, juos išdovanojame. Žmonės dažniausiai nori turėti pačių užsiaugintą šunį“, – patikino prieglaudos vadovė.
Tad prieglaudos gyventojai – dažniausiai seni šunys, vyriausiam jų 14 metų. Dar 21 šuva senatvės dienas leidžia pačios R. Liberienės sodyboje Bernatoniuose įkurtoje senjorų šunų prieglaudoje. Vienas aklas šuo gyvena Kaimiškyje, kitas toks pat bedalis – Bernatoniuose. Kad juos kas pasiimtų į savo namus – mažai tikėtina. Tačiau vieną nepagydoma akių liga sergantį šunį žmogus pasiėmė paaiškinęs, kad jam šuns liga – ne bėda. Anot jo, juk ir daugelis mūsų gyvena sirgdami įvairiomis ligomis.
Šunų, pasak R. Liberienės, Kaimiškio prieglaudoje papildoma kasdien. Atvežantys palikti gyvūną, pasak prieglaudos vadovės, įvardija tris pagrindines tokio savo apsisprendimo priežastis: gimė vaikas, mirė šunį auginusi jų močiutė, šeima išvyksta į užsienį, tad nėra kur jį dėti. Dar yra tokių, kurie gyvūno palikimą argumentuoja, kad jis tuštinasi, taigi smirdi, kuopti vargas, tad šuns neaugins.
„Mažiausiai aš tikiu pasakymu, kad palieka šunį, nes išvažiuoja į užsienį. Paprastai išvykstantys galinčių pasiimti jų gyvūną ieško įvairiais būdais, o ne paskutinę dieną prieš kelionę atveža jį atiduoti“, – įsitikinusi R. Liberienė.
Pigiausio maisto neėda
Kiek per mėnesį, ketvirtį, pusmetį į prieglaudą atiduodama gyvūnų ir kiek iš jos pasiimama, neskaičiuojama. Paprasčiausiai tam nelieka laiko. Užpildyti gyvūnų priėmimo-išdavimo dokumentai suskaičiuojami pasibaigus metams. Tad R. Liberienė teigia galinti tiksliai pasakyti, kad per visus praėjusius metus į jos vadovaujamą prieglaudą priimta 1550 gyvūnų.
Visus juos prižiūri, gydo, kuopia, vedžioja, rūpinasi ji pati ir dar 11 savanorių. „Vienuolika turime pagal dokumentus, o iš tiesų nuolat dirba šešios savanorės, už tai turime joms būti labai dėkingi“, – sako prieglaudos vadovė.
Ji priminė, jog prieš keletą metų buvo sudaryta sutartis su Panevėžio moterų kalėjimu dėl gyvūnų priežiūros. R. Liberienė pati privalėjo kasdien atsivežti į Kaimiškį po kelias kalines, o šios rūpinosi gyvūnais. Šiuo metu su įkalinimo įstaiga vykęs projektas jau pasibaigęs.
Prieglaudos vadovė pasidžiaugė, kad prieglauda turi nuolatinių rėmėjų. Štai pavyzdžiui, yra tokių, kurių vienas kiekvieną mėnesį prieglaudai perveda po 5, kita po 15, trečias po 40 eurų. Atvažiuoja žmonės padovanoti gyvūnams skirto maisto.
„Norėčiau paprašyti, kad mūsų svečiai ir lankytojai mažiau pirktų paties pigiausio maisto. Deja, gyvūnai jo neėda. Tad šį nebrangų, bet ir neskanų maistą dalijame į kaimus tiems, kas turi po keletą gyvūnų. Gal tie šunys ir katės tą ėdalą ir suvartoja. Mūsiškiai jį pauosto ir tuo viskas pasibaigia“, – sakė R. Liberienė.
Labiausiai prieglaudai reikia net ne maisto, o kraiko katėms. Jo per savaitę prieglauda sunaudoja iki 200 kilogramų. Atrodo, neįtikėtina, bet, pasak prieglaudos vadovės, taip tikrai yra. Užtat katės gyvena švariai, jų būste tvyro gana malonus kvapas. Taip pat prieglaudai nuolat reikia valymo priemonių, šiukšlių maišų, patiesalų katėms.
Gyvūnų kapinės – vis dar idėja
Visi tie gyvūnai, kurie nugaišta R. Liberienės įkurtuose šunų senjorų namuose jos pačios sodyboje Bernatoniuose, ten ir pakasami. Nugaišusieji Kaimiškyje vežami utilizuoti į tam skirtą įmonę Žemaitijoje, Rietave. Prieglaudos vadovė sako, jog Panevėžio miesto savivaldybė yra patvirtinusi gyvūnų laidojimo vietos idėją mūsų mieste, yra tam duotas leidimas, tačiau vis dar nesurandama tokiai vietai tinkamo sklypo.
R. Liberienės teigimu, gyvūnų kapinės parodytų aukštesnį miesto, o ir visų jo gyventojų civilizacijos laipsnį.
