Gyvenvietės vienintelėje Šviesos aikštėje savaitgalį išguldyta per dvi dešimtys sveikų medžių, kuriuos prieš pusšimtį amžiaus sodino patys velžiečiai. Jie piktinasi, kad apie planuojamą masinį medžių išpjovimą nebuvo informuoti, ir svarsto net kreiptis į Europos Sąjungos struktūrinius fondus su prašymu nutraukti finansavimą projektui. Panevėžio rajono valdžios atstovai nesupranta tokio gyventojų nepasitenkinimo – pristatant laukiančius pokyčius vietos bendruomenė buvo kviečiama į susirinkimus net kelis kartus, o vietoje iškirstų medžių žadama atsodinti naujų.
Verkė apsikabinusi medį
Šalia Šviesos aikštės gyvenantis pirmasis Panevėžio rajono meras, dabar pensininkas Vytautas Šeštokas pamena, kad prieš 45-erius metus, kai su šeima atsikėlė gyventi į Velžį, šioje vietoje ir buvo numatytas parkas, kuris apsodintas įvairiais medžiais. Šiems nudžiūvus, ištuštėjusią erdvę apsodino patys gyventojai. Nors tai valstybinė žemė, tačiau ją prižiūrėjo šalia gyvenantys velžiečiai. Anot senjoro, kasmet ir jis su kaimynais čia pjauna žolę, grėbia lapus.
Dar prieš porą savaičių buvo nupjautas vienas medis. Velžiečiai pernelyg to nesureikšmino. Tačiau kai praėjusį savaitgalį vienas po kito pradėti guldyti sveiki, gražūs medžiai, ne vienam suspaudė širdį.
„Kaimynė net dvi valandas apsikabinusi nupjautą beržą verkė. O kaip kitaip, kai patys šiuos medžius ir sodinome. Iš pradžių buvo kalba, kad išpjaus tik menkaverčius želdinius, tačiau masiškai išguldė pačius gražiausius medžius. Nežinau, kam galėjo kilti rankos pasirašyti dėl tokio absurdiško darbo“, – piktinosi V. Šeštokas.
Jo teigimu, medžių kirsti net nereikėjo – sūpuokles ar treniruoklius puikiai galima įrengti ir tarp medžių. Lygiai tas pats ir su takeliais – visiškai nebūtina, kad eitų tik tiesiai, nevingiuodami. Sporto aikštelei, V. Šeštoko nuomone, galima buvo rasti ir kitą vietą – prie daugiabučių plyti laukas, tad nereikėtų kirsti ir gražuolių medžių, kuriuos velžiečiai vadina miestelio plaučiais.
„Paprastam žmogui, norint nupjauti medį, reikia nueiti kryžiaus žygius, kad gautų leidimą, o čia daugiau kaip dvidešimt medžių išguldė. Svarstome kreiptis net į Europos Komisiją, kad nutrauktų projekto finansavimą, nes lėšos naudojamos neracionaliai. Ne saugoma, o darkoma gamta“, – pasipiktinimo neslėpė V. Šeštokas.
Darbavosi pjūklais
Šviesos gatvėje gyvenantis Valentinas Barzda, čia augančius medžius sodinęs kartu su tėvu, teigė dėl pradėto pjovimo kreipęsis visur, kur galėjo – pradedant politikais ir baigiant Panevėžio rajono savivaldybe. Pasak velžiečio, Savivaldybė net nesileido į diskusijas, teigė, kad projektas jau patvirtintas ir su gyventojais suderintas.
„Aš matau tik bendruomenės kiršinimą. Mums aiškina, kad viską nusprendė daugiabučių gyventojai, o jie neva girdėję kalbų, kad mes net davėme kyšį, jog Šviesos aikštėje būtų įrengtas sporto aikštynas. Vadovaujamasi principu skaldyk ir valdyk. Mes neprieštaraujame tokio aikštyno įrengimui, bet kam reikėjo išpjauti tiek daug sveikų medžių. Savaitgalį taip įsismarkavo, jau galvojau, kad nebesustos“, – kalbėjo V. Barzda.
Jo teigimu, politikai prieš rinkimus net į namus braunasi, kad tik gyventojai už juos atiduotų balsą, o kai sprendžiami tokie svarbūs klausimai, nesugeba sukviesti visos bendruomenės į susirinkimą. Dirbantys žmonės iš namų išvažiuoja ir grįžta jau su tamsa, o pensininkai dažnai net neišeina iš namų, todėl skelbimas ant stulpo – dar ne kvietimas. Juk be kaimyno sutikimo negalima matuoti net nuosavos žemės sklypo, tai kodėl prieš prasidedant darbams jie neturėjo būti suderinti su artimiausių sklypų savininkais.
„Neva valstybinė žemė, ką norime, tą darome, o tai žmonės jau ne valstybė? Kodėl mūsų niekas neinformavo, o tik supriešino visą bendruomenę“, – piktinosi V. Barzda.
Bendruomenė neliko nuošalyje
Panevėžio rajono valdžiai toks vietos gyventojų pasipiktinimas nesuprantamas. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Eugenijaus Lunskio, pagal projektą Velžio gyvenvietėje bus sutvarkytos net kelios viešosios erdvės. Šalia Nevėžio upės įrengtos dvi naujos maudyklos, viena jų turės ne tik atnaujintą paplūdimį su takais, bet ir apšvietimą, amfiteatrą, tinklinio aikštelę. Prie gimnazijos atsiras lauko klasė, prie daugiabučių įrengtos net dvi naujos vaikų žaidimo aikštelės. O Šviesos aikštėje numatyta įrengti naujus takus, lauko treniruoklių aikštelę, taip pat erdvę bendruomenės renginiams, išvalyti skverą. Viso šio projekto vertė – net 835 tūkst. eurų, kurių didžiąją dalį sudaro europinės lėšos.
Apie tai, kad į Velžį ateina nemažos investicijos, anot E. Lunskio, vietos bendruomenė žinojo jau praėjusiais metais. Buvo pasamdyta Panevėžio architektų sąjunga, kuri organizavo viešuosius susitikimus ir visus ikiprojektinius pasiūlymus derino su bendruomene.
„Bandėme kiek galima plačiau išviešinti šį projektą. Seniūnas informuodavo apie vyksiančius susirinkimus. Kiek aš pats dalyvavau juose, visuomet susirinkdavo apie 15–30 vietos gyventojų. Iš viso nuo praėjusių metų pabaigos organizuota apie dešimt tokių susirinkimų, pristatytos visos projekto veiklos ir jos derintos su gyventojais. Kam buvo įdomu, aktyviai įsitraukė į projekto svarstymus“, – teigė E. Lunskis.
Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius taip pat aiškino, kad gyventojai turėjo visas galimybes susipažinti su vykdomu projektu, mat buvo organizuotas ne vienas susitikimas.
„Šiuo atveju jau perlenkiama lazda – tai kiek tų susirinkimų reikėjo daryti, o gal kiekvienam reikėjo asmeniškai pranešti? Niekas nieko neslėpė, kas norėjo, tas galėjo susipažinti ne tik kaip po rekonstrukcijos atrodys viešosios erdvės, bet ir koks bus medžių likimas“, – sakė A. Pocius.
Atsodins naujų
Už iškirstus medžius rajono Savivaldybė įsipareigojo gamtai atlyginti žalą – pasodinti apie 260 naujų, kurių vertė siekia per 5 tūkst. eurų. Savivaldybės vyriausioji ekologė Sigita Biveinienė teigė, kad iš viso pagal rangovo prašymą buvo išduoti du leidimai kirsti medžius. Pagal vieną jų numatyta iškirsti 17 medžių, o pagal kitą – dar 16-a.
„Tai yra valstybinė žemė, todėl nėra sąžininga, kad kai kurie gyventojai nori ją turėti kaip nuosavą. Sutinku, kad iškirsti medžiai nebuvo labai blogi, bet esame numatę kompensuoti atsodinant naujais. Kita vertus, kodėl visi garsiai verkia dėl iškirstų medžių, bet taip pat garsiai nepasidžiaugia tuo, kad šį rudenį Velžyje prie upės buvo pasodinta net šimtas liepų ir klevų“, – sakė S. Biveinienė.
