Tvenkinio pašonėje sodybas turintiems upytiečiams vasara, ypač savaitgaliai, virsta savotišku prakeiksmu, kai ne tik gatvę, bet net ir privačius kiemus okupuoja suvažiavusių poilsiautojų automobiliai, kartais iš jų trenkia muzika, o išsiskirsčius tokiems turistams vaizdingoje vietoje lieka šiukšlių krūvos.
Upytiečiai nuogąstauja, kad šįmet poilsiautojų srautai gali dar išaugti, mat Panevėžiui pradėjus tvarkyti „Ekrano“ marių pakrantę, veikiausiai dažnas poilsio prie vandens ieškos vos už keliolikos kilometrų nuo miesto esančioje Upytėje.
Vasarą prie savo namų priversti brautis per automobilių kolonas vietiniai prašo rajono Savivaldybės šiokios tokios tvarkos – pastatyti draudžiamuosius kelio ženklus ir taip priversti suvažiavusius vandens pramogų mėgėjus tvenkinio pakrante iki populiariosios maudyklos paėjėti bent kelis šimtus metrų.
Į namus – per spūstis
Tokį prašymą rajono valdžiai pasirašiusių šešių šeimų atstovės Rasos Stundžienės teigimu, situacija Upytėje darosi sunkiai ištveriama vietiniams.
„Prie maudyklos įrengta automobilių stovėjimo aikštelė gerokai per maža tokiam skaičiui poilsiautojų, koks atrado mūsų poilsiavietę ir suvažiuoja karštomis vasaros dienomis, ypač savaitgaliais“, – tvirtina R. Stundžienė.
Praėjusią vasarą palei tvenkinį einančioje Darbininkų gatvėje vietiniai matydavo vienu metu išrikiuotus 30, net 60 automobilių. Anot Rasos, dažnam ratuotam poilsiautojui svarbiausia automobilį pasistatyti kuo arčiau poilsiavietės, geriausiai – po medžiais ir visai nesvarbu, kad transporto priemonės užtveria įvažiavimus į kiemus arba stovi tiesiog po langais.
„Vietiniams iš namų ir į namus tenka brautis tarsi per kokį masinį renginį. Vasarą šitaip darosi ne tik savaitgaliais, bet ir eilinę dieną vakarais. Vasarą temsta vėliau, žmonės po darbų toliau iki ežero nespės nuvažiuoti, o vos keliolika kilometrų nuo Panevėžio esančios Upytės tvenkinys su sutvarkyta pakrante – labai patraukli vieta, bet mums tikras vargas“, – sako R. Stundžienė.
Anot jos, Darbininkų gatvė tokia siaura, kad važiuojant pro šalikelėje išrikiuotas mašinas neišvengiamai tenka kabarotis ant šaligatvio.
„Vietiniams reikia ir malkų, ir šieno atsivežti, ir su didesne žemės ūkio technika pravažiuoti. Per išrikiuotus poilsiautojų automobilius vasarą tas tampa neįmanoma“, – pasakojo upytietė.
Vietinius moko gyventi
Netgi kai stovėjimo aikštelė prie poilsiavietės tuščia, vietiniams nestoja ramybės metas. Kadangi ties gatve pastatyta pora staliukų su kėdėmis, atvykėliams labai patogu palikti automobilius gatvėje, pasileisti iš mašinos muziką ir linksmintis.
Dėl poilsiautojų įžūlumo nuolatos pasitaiko ir vietiniams visai nejuokingų kuriozų.
„Kai kurie poilsiautojai pasistato mašinas mums po langais ir, atsidarę dureles, sėdi ir spjaudo saulėgrąžas nesuprasdami, ką jie blogo daro. Kaimynų kieme svetimi pasistatė automobilį užstatydami net garažo duris. Kai prie taip palikto automobilio galop sugrįžo kompanija, nelabai suprato, ko kiemo šeimininkai piktinasi.
Kitas kaimynas tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, kaip į jo kiemą įvažiavusi dama mėgina apsisukti. Ši, turbūt nusprendusi, kad vyriškis per ilgai žiūri, sustojusi puolė kiemo šeimininkui priekaištauti, ko žiūri nieko neveikdamas, gyvenime reikia kažkuo užsiimti, kažką nuveikti. Žinant, kad žmogus turi verslą, ūkį, mažų mažiausiai įžūloka nekviestai šeimininkauti jo kieme ir dar mokyti, kaip gyventi“, – pasakojo R. Stundžienė.
Poilsiautojams siūlo pasivaikščioti
Dauguma prie tvenkinio suvažiuojančių poilsiautojų, anot upytietės, nepasižymi aukštu kultūros lygiu. Kai pernai karštą vasarą į vietinio kiemą įvažiavusi moteris šeimininkės mandagiai paprašė leisti pasistatyti automobilį po medžiais, gatvės gyventojai aptarinėjo kaip išskirtinį įvykį.
„Mes tos labai geros maudyklos neprašėme, bet jei ji pas mus atėjo, Savivaldybė turėtų sudaryti normalias sąlygas ir mums gyventi. Kai buvo asfaltuojamos gatvės, ne kartą sakėme, kad jos per siauros. Tada mums aiškino, kad tokie reikalavimai. Dabar turime rezultatą – poilsiautojų mašinoms čia vietos negali būti“, – sako upytietė.
Gyventojai mano, kad jų ramybę gelbėtų bent keli draudžiamieji kelio ženklai. Savivaldybei jie siūlo nuo Darbininkų ir Tvenkinio gatvių sankryžos abiejose kelio palei tvenkinį pusėse uždrausti statyti automobilius, o prie antrojo išvažiavimo iš žvyruotos stovėjimo aikštelės įrengti ženklą, draudžiantį motorinių transporto priemonių eismą.
„Įvažiavus į Upytę yra plati gatvė. Ten puikiausiai galima pasistatyti automobilį ir žvyruotu takeliu puskilometrį paėjėti iki pat maudyklos“, – išeitį mato upytiečiai.
Paskatino turizmą
Prieš porą dienų į Panevėžio rajono savivaldybę Upytės gyventojų nunešto rašto administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigia dar nematęs.
Anot jo, prašymai dėl kelio ženklų įrengimo svarstomi Savivaldybės eismo saugumo komisijoje, dalyvaujant policijos, kelių priežiūros įmonės atstovams, seniūnams, Savivaldybės specialistams. Komisijai vadovauja pats E. Lunskis. Anot jo, komisija svarstys ir upytiečių reikalavimą.
Galvos skausmą vietos gyventojams kelianti poilsiavietė baigta rengti maždaug prieš ketvertą metų. Pasak E. Lunskio, tokiai vietai prie tvenkinio sutvarkyti buvo gauta ES parama, kuri turėjo būti panaudota vietos turizmui skatinti. Iš europinių lėšų buvo įrengtos baidarių sustojimo vietos Nevėžio pakrantėje, Upytėje sutvarkytos Čičinsko piliakalnio prieigos ir įrengtas paplūdimys.
„Rajone neturime daug turistinių objektų, o Upytėje gražus kompleksas – Čičinsko piliakalnis, amatų centras, Linų muziejus“, – investicijas į Upytės infrastruktūrą paaiškino E. Lunskis.
