Senosios Panevėžio kapinės įrengtos 1877 m. Šiai vietai žemę savo miestui nupirko parapijos valstiečiai. Į šią mirusiųjų poilsio vietą veda vartai, sukurti Panevėžyje gyvenę Juškevičių giminės skulptorių. Kapinės padalytos į dvi dalis – vienoje jų laidoti katalikai, kitoje – liuteronai. Jiems XIX a. pabaigoje šalia katalikų kapinių buvo dovanotas žemės sklypas kaip atlygis už paramą atgaunant iš carinės valdžios konfiskuotus pinigus, skirtus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statybai. Vienos nuo kitų abejos kapinės buvo atskirtos medine tvora, kurios dabar nebėra.
Šios kapinės – savotiškas muziejus po atviru dangumi, menantis Panevėžio istoriją.
Jau kone 150 metų jos yra įvairių kultūros, visuomenės, mokslo veikėjų amžinojo poilsio vieta.
