Užmigdyti neleido
Gyvūnų prieglaudos „Mažas draugas“ vadovė Anželika Jaškuvienė svarsto apie kitą šunį su ratukais Panevėžyje negirdėjusi. Į šią prieglaudą buvo patekęs ir dar vienas neįgalus keturkojis, tačiau jį ant kojų vėl pastatė operacija. Rokiui ji, deja, nebūtų padėjusi.
A. Jaškuvienė pasakoja, kad nedidelio ūgio, juodos ir rudos spalvų šuniuką šliaužiojantį pakele Panevėžio rajone vasarą pastebėjo vaikinas. Jis keturkojį nuvežė į veterinarijos kliniką. Šuo turi mikroschemą, tad greitai buvo surasti ir Rokio šeimininkai. Pastarieji augintinio atsisakė prašydami jį užmigdyti. To nedrįsę daryti veterinarai susisiekė su gyvūnų prieglauda.
„Niekada nemigdome, kol neįsitikiname, ar šuo tikrai kamuojasi, o gal jam dar galima padėti“, – sako A. Jaškuvienė.
Tad Rokis buvo nuvežtas į Kauną pas specialistus, jam atliktas magnetinio rezonanso tyrimas.
Dviejų neurologų išvada: šunelis niekada nebevaikščios keturiomis, bet jam bent jau neskauda.
Nustatyta, kad Rokis turi tris senas stuburo išvaržas ir operacija jam vaikščioti keturiomis nebepadėtų. Pasak A. Jaškuvienės, medikai spėja, kad jei į veterinarus būtų kreiptasi anksčiau, rezultatai galbūt būtų buvę kitokie. Manoma, kad maždaug prieš porą metų ar dar seniau gyvūnas patyrė traumą – galbūt buvo partrenktas automobilio. Šuo nejaučia užpakalinių kojų ir tikėtina, kad kurį laiką jis gyveno šliaužiodamas.
Ratukai iš Vokietijos
Rokiui maždaug 6–7 metai. A. Jaškuvienės teigimu, po kurio laiko pastebėta, kad šunelis gali turėti ir regėjimo problemų.
Nuvežus į Kauną pas akių specialistą, spėjimas pasitvirtino. Rokis nėra aklas, tačiau mato tik siluetus, šešėlius. Manoma, kad tai irgi senos traumos pasekmė.
Kad palengvintų Rokiui gyvenimą, prieglauda už gyventojų paaukotus pinigus jam nupirko specialius ratukus, skirtus vaikščioti lauke. Šie atsisiųsti iš Vokietijos ir kainavo apie 300 eurų.
„Kai pirmą kartą uždėjome ratukus, Rokis ėjo toli, uostinėjo, o mes graudinomės, kad pagaliau jis vėl gali vaikščioti su kitais šuniukais“, – pasakojo A. Jaškuvienė.
Rokiui nupirktas ir specialus maišelis, į kurį įdėjus užpakalines kojytes, šunelis gali saugiai vaikščioti po namus. Taip jo kojytės apsaugotos nuo žaizdų.
Prieglaudos vadovės teigimu, šiam keturkojui būtina šiek tiek didesnė priežiūra nei įprastai, nes gamtinius reikalus kartais atlieka nevalingai.
Ne pirmas įnamis
Jau maždaug porą savaičių Rokis gyvena fotografės, savanorės Danguolės Svirkienės namuose Panevėžio rajone.
„Kol kas esu laikina globėja, bet mes pasiryžę jam suteikti namus ir visam laikui“, – šypsosi naujoji neįgalaus šunelio šeimininkė.
Globėjos teigimu, keturkojis elgiasi kaip normalus laimingas šuo, tik nevaldo užpakalinių kojyčių.
Pasak D. Svirkienės, Rokis jau pradėjo savintis namus ir juos saugoti. Ji juokauja anksčiau sakydavusi, kad šunelis neturi balso, tačiau dabar išdrąsėjęs puikiai atlieka namų sargo pareigas, su ratukais išbėgęs į kiemą aploja ir kaimynus.
Rokis – ne vienintelis Svirkų keturkojis. Gyvūnus mylinti šeima augina šešis katinus ir didžiulį šunį – malamutę Bruknę.
„Pagal mūsų malamutę Rokis mažytis, visiškai spirgiukas“, – juokiasi Danguolė.
Bruknė taip pat priglausta. Ji jau gana senyvo amžiaus, anksčiau gyvenusi su nedideliu šunimi, tad namuose atsiradus Rokiui pykčių nekilo.
Masyvi Bruknė jaučia savo svorį ir žaisdama su Rokiu jį netgi pasaugo, kad neužgautų.
Visgi katinai nebuvo taip draugiškai nusiteikę naujo įnamio atžvilgiu.
„Jiems buvo baisu, nes atsirado beveik jų svorio kategorijos pilietis. Keista ir juokinga buvo stebėti, nes Bruknės katinai visai nebijo, o kai atsirado Rokis, pirmą savaitę visų akys buvo plačios“, – juokiasi gyvūnų mylėtoja.
Sudėtingiau globėjams
D. Svirkienės manymu, prie ratukų labiau reikėjo priprasti ne Rokiui, o jo globėjams.
„Turbūt mums daugiau reikėjo pratintis, kaip jį įkinkyti – pririšti specialiais dirželiais, kad jaustųsi stabiliai“, – sako šeimininkė.
Rokis kantriai laukia, kol globėjai jam pritaiso ratukus.
Pasak fotografės, išvydusieji Rokį su ratukais reaguoja dvejopai.
Vieni labai užjaučia, mano, kad jis vargšas. Kiti gi mato, kaip gyvūnas puikiai juda, ir džiaugiasi.
D. Svirkienė jau galvoja ir apie specialų vežimėlį šuneliui, kad galėtų kartu su Brukne leistis į ilgus pasivaikščiojimus.
Namuose Rokio kojytės įdedamos į specialų maišelį, kad jų nesusižalotų šliaužiodamas. D. Svirkienės teigimu, jam pakliuvus į prieglaudą, ne tik kojytės, bet ir uodega buvo sužaloti nuo šliaužiojimo nelygiais paviršiais.
