Kol šalies savivaldybės skaičiuoja, kiek žmonių pavėžėjo į gydymo įstaigas nuo vasaros startavus tokiai paslaugai, Panevėžio mieste ir rajone neįgalieji, senyvo amžiaus ar pažeidžiamų socialinių grupių pacientai pas gydytojus vežami jau ne vienerius metus.
Visgi patirtis rodo, jog ši reikalinga paslauga sunkiai pasiekiama, ypač – kaimo žmonėms. Kad reikiamą dieną prie namų durų sustotų automobilis, nuvešiantis pas gydytoją, registruotis tenka jau prieš kelis mėnesius.
Dar šį mėnesį 90-metį minėsianti Panevėžio rajono gyventoja Anelė pasakoja retai beiškelianti koją iš namų.
Po savo namus ir kiemą judėti jai padeda vaikštynė. Su ja įsikraustyti į autobusiuką Anelei sudėtinga, o prisiprašyti pavėžėti kaimynų ne visada įmanoma. Kartu gyvenantis vienintelis sūnus taip pat turi negalią ir kartais jam pačiam pagalbos reikia netgi daugiau nei mamai.
Pas gydytoją nebenuvažiavo
Anelė net ašarą braukia pasakodama savo kelionę į miestą pas šeimos gydytoją.
„Kaimynė patarė pagalbos kreiptis į seniūniją. Socialinės darbuotojos paprašiau pavežti pas gydytoją po dviejų savaičių. Pareiškė, kad neįmanoma, nes tą dieną automobilis jau užimtas. Patarė kreiptis į kaimynus. Bet juk visi vairuojantys kaimynai dieną dirba! Kuris tau mes darbą, kad pas gydytojus nuvežtų ligotą kaimynę“, – karčia patirtimi pasidalijo į „Sekundę“ paskambinusi Anelė.
Tą kartą pas gydytoją senolė taip ir nenuvažiavo.
Pasak Anelės, jei gyventų mieste, būtų kvietusi taksi ir tiek tos bėdos. Tačiau dabar nuo jos namų iki miesto per dešimt kilometrų.
„Sudėjus mano pensiją ir sūnaus neįgalumą pragyventi ir taip nėra lengva, ypač kai sūnui reikia dar ir nekompensuojamų vaistų. Važinėti su taksi mums per didelė prabanga, visą savaitę už tą sumą galėtume pragyventi. Tokiems bėduliams kaip mes net ir gydytojas ne visada pasiekiamas“, – guodėsi Anelė.
Visam rajonui – vienas autobusiukas
Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro direktorius Gintaras Navickas pripažįsta: ir patys nelabai tikėjosi, kad pavėžėjimo iki gydymo įstaigų paslauga bus tokia paklausi. Panevėžio rajone išsikviesti specialų autobusiuką, kuris nuvežtų pas medikus, galima jau ketverius metus.
„Tiek senolius, tiek neįgaliuosius ar mamas su mažais vaikais vežame į visas gydymo įstaigas ar sanatorijas visoje Lietuvoje“, – teigia G. Navickas.
Tačiau visame rajone tėra vienas toks autobusiukas, teikiantis pavėžėjimo paslaugą.
Pasak G. Navicko, kitas toks pat skirtas išimtinai bendruomeniniams vaikų globos namams aptarnauti ir integraliai pagalbai namuose teikti – jis beveik visą laiką suka ratus po rajoną.
Todėl vienu metu prireikus pavežti pas gydytojus kelis gyventojus iš skirtingų kaimų, laimi greičiausias – tas, kas anksčiau užsiprašė tokios paslaugos.
„Jei pasako, kad pas gydytoją reikia poryt, sudėtinga gauti automobilį. Paprastai pas gydytoją užsiregistruoja ir du ar tris mėnesius prieš vizitą, tuo pat metu registruojamasi ir pavėžėjimo paslaugai. Ir dabar eilės pavėžėti jau kitiems metams į priekį. Socialinės darbuotojos taip pat turėtų informuoti žmones pavėžėjimo paslaugai registruotis kuo anksčiau“, – teigė G. Navickas.
Poreikis viršijo prognozes
G. Navicko nuomone, jeigu atvejis išties svarbus, žmonėms į pagalbą turėtų ateiti ir pačios seniūnijos. „Juk jeigu seniūnijos mašina stovi kieme, vairuotojas tikrai gali nuvežti žmogų pas gydytoją mieste“, – neabejoja direktorius.
Jis pripažįsta, jog rajone pavėžėjimo paslauga pasirodė kur kas reikalingesnė, nei Savivaldybė prognozavo.
„Iš pradžių atrodė, kad tokių pavėžėjimo atvejų bus vienetai, tačiau matome, kad poreikis gerokai didesnis. Jei jis dar augs, teks rajono Savivaldybės prašyti pagalbos“, – sutinka G. Navickas.
Kiek kainuos tokia kelionė, priklauso ne tik nuo nuvažiuoto atstumo, bet ir nuo žmogaus gaunamų pajamų. Skaičiavimus vykdo Socialinių paslaugų skyrius. Bet kokiu atveju tai kelis kartus pigiau, nei šias paslaugas pirkti iš privačių vežėjų.
„Jeigu žmogus pensijos gauna tik 300 eurų, už tą pačią kelionę jis sumokės mažiau nei gaunantis 800 eurų“, – teigė vadovas.
Kiek kitokia situacija asmenų, kuriems reikalinga dializė. Paprastai ši procedūra atliekama kelis kartus per savaitę, tad dializuojamus Panevėžio rajono gyventojus į gydymo įstaigą vežioja ne Socialinių paslaugų centro, bet kitos bendrovės, su kuria sudaryta sutartis, transportas.
Važiuojančiųjų daugėja
Panevėžio mieste vienu metu dirba net dešimt vairuotojų, teikiančių pavėžėjimo paslaugas senoliams, ligoniams ir kitiems, patekusiems į sunkią padėtį. Jei poreikis dar išauga, pasitelkiami ir privatūs vežėjai.
Kaip teigė Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Agila Zalatorienė, negalią turinčių ar senyvo amžiaus žmonių pavėžėjimo į gydymo įstaigas mastai šįmet išaugo net 50 proc., lyginant su 2022-aisiais.
„Tokį pokytį lėmė tai, kad nuo metų pradžios Panevėžyje nebeliko tokias paslaugas teikusio socialinio taksi. Šiuo metu centras turi dešimt automobilių. Jei būna situacijų, kai nespėja ir jie, į pagalbą atskuba pavežėjas, su kuriuo sudaryta sutartis“, – teigė A. Zalatorienė.
Visgi panevėžiečiams, negalintiems savarankiškai pasiekti gydytojų, irgi vertėtų pavežėją užsisakyti gerokai iš anksto.
„Jeigu vizitas pas gydytojus Panevėžyje, didelių bėdų nėra, nors irgi rekomenduojame paslaugą užsisakyti kuo anksčiau. Bet jeigu važiuojama į Vilnių, Kauną ar sanatorijas Palangoje, Birštone, Druskininkuose, datas reikėtų rezervuotis kuo greičiau, kad būtų spėta viską suderinti. Mūsų nuolatiniai klientai tą jau žino“, – akcentuoja A. Zalatorienė.
