Tiesa, kol kas tam Savivaldybė turi maždaug trečdalį apskaičiuotos reikalingos sumos.
Būsimo 7,7 ha parko vizija menkai panaši į kitų jau esamų mieste.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Rasos Stankūnienės teigimu, kuriant šią rekreacinę zoną orientuojamasi į natūralumą ir ekologiją. Jame galės būti naudojamos tik natūralios medžiagos, todėl net ir didžioji dalis takų bus mediniai arba iškloti sutankinto grunto danga, akmenimis.
Kuriant būsimo Kniaudiškių parko viziją remtasi pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais.
Techniniame projekte numatyta parke suformuoti kalveles, kiekviena jų būtų pavadinta Eglės ir žalčio vaiko vardu ir apsodinta tos rūšies medžiais, žydinti raudona pieva simbolizuotų kraujo putą, balta pieva – pieno putą. Parke numatyta zona 12-os rūšių kvapiosioms vaistažolėms.
Būsimame parke planuojama įrengti ir vabzdžių namelius, varlių migracijos koridorių, basų kojų taką.
Į parką numatyta padaryti keturis įėjimus, pagrindinis vestų iš Žygeivių gatvės pusės.
Užtruks porą metų
R. Stankūnienės teigimu, naują parką planuojama galutinai įrengti per tris etapus.
Skaičiuojama, kad iš viso tam reikalinga apie 1,5 mln. eurų. Šiam projektui išpildyti Panevėžio savivaldybei yra skirta apie 500 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos. Pasak R. Stankūnienės, likusią dalį veikiausiai finansuoti teks Savivaldybei iš savo biudžeto.
Parkui numatytoje teritorijoje kol kas būtų sunku įžvelgti bent užuominas į jį. Visgi
Savivaldybės planas – bent iki 2022-ųjų pradžios užbaigti pirmąjį jo įrengimo etapą: atlikti paruošiamuosius darbus, suformuoti kalvas, apželdinti, įrengti takus bei žaliąjį tunelį, padarytą iš augalų, sumontuoti apšvietimą ir pastatyti mažosios architektūros elementus – suoliukus, šiukšlines. Specialistės teigimu, užbaigus pirmąjį etapą esama dykvietė jau taptų pritaikyta poilsiui.
Paskutiniuoju, trečiuoju, etapu planuojama vakarinėje parko dalyje įrengti 40 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.
Dešimtmečio projektas
Panevėžys Kniaudiškių parką kurti ėmėsi daugiau nei prieš dešimtį metų. Netgi buvo parengtas jo techninis projektas. Panevėžiečiams žadėta, kad po naująjį parką jie vaikštinės jau 2009-aisiais. Savivaldybės pasamdyti rangovai netgi buvo pradėję formuoti reljefą. Tam iš miesto biudžeto buvo atseikėta 200 tūkst. litų, o skaičiuota, kad visam parkui įrengti reikalinga 2,5 mln. litų.
Vis dėlto šis darbas nuėjo veltui.
R. Stankūnienės teigimu, senasis projektas nebeatitiko dabartinių ES paramos skirstymo kriterijų, dėl to teko rengti naują.
Kniaudiškių mikrorajono gyventojų bendruomenės pirmininkas Dainius Mikeliūnas tvirtina, jog šioje miesto dalyje yra didelis rekreacinės infrastruktūros poreikis. Anot jo, Kniaudiškių, J. Tilvyčio, Molainių gatvių gyventojams šiuo metu bene artimiausia vieta pasivaikščioti – Kultūros ir poilsio parkas, esantis maždaug už 1,5–1,8 km.
„Kuo daugiau žaliųjų erdvių mieste, tuo geriau. O parko šioje vietoje tikrai labai reikia“, – teigė D. Mikeliūnas.
Vizija – parkas vietoje mokyklos
Nuo būsimo parko kitapus J. Tilvyčio gatvės išsidėsčiusio Dainavos ir Nendrės gatvių miegamojo mikrorajono gyventojai guodžiasi bene vieninteliai mieste likę be rekreacinės zonos.
Nendrės-Dainavos vietos bendruomenės pirmininkė Rima Kaminskienė svarsto, jog šioje miesto dalyje gyvenantiesiems naujasis parkas veikiausiai netaps patrauklia vieta vien dėl atstumo iki jo.
„Kniaudiškių parkas reikalingas, bet mūsų mikrorajono gyventojams tas parkas yra per toli. Jis nebus toks, kokio reikia, kai grįžus namo norisi pasivaikščioti po žaliąją rekreacinę zoną. Pilėnų mikrorajone tokios vietos nėra. Jis tankiai apstatytas, čia mažai žalumos“, – kalbėjo R. Kaminskienė.
Šio mikrorajono gyventojai daug metų puoselėjo viltį sulaukti V. Alanto gatvėje statomos mokyklos. Pasak bendruomenės pirmininkės, modernios švietimo įstaigos teritorija ir buvo projektuota kaip tarnaujanti viso kvartalo gyventojų poreikiams.
R. Kaminskienė pasakoja, jog tokių lūkesčių būta dar prieš 27-erius metus, kai pati atsikrausčiusi gyventi į Pilėnus. Kai tapo aišku, kad mokykla niekada nebus užbaigta, bendruomenė ėmė spausti Savivaldybę dalį jos teritorijos paversti parku. Vis dėlto ir pati statybvietė, ir jai priskirtas sklypas buvo parduotas, o mokyklos griaučiai šiuo metu griaunami.
„Naujasis savininkas su mumis bendrauja geranoriškai, leidžia bendruomenei laikinai naudotis jo teritorija, bet tai laikina. Mes suprantame, kad čia privati nuosavybė, ir nėra ko tikėtis, kad verslininkai mums leis neatlygintinai gauti sklypą. O daugiau vietos žaliajai erdvei mikrorajone ir nebėra“, – sako R. Kaminskienė.
Kiekvienam – po 70 kv. m.
Visos Panevėžio žaliosios erdvės kartu užima apie 700 ha, o tai yra 14 proc. viso Panevėžio ploto.
Savivaldybės duomenimis, kiekvienam panevėžiečiui tenkantis želdynų plotas didesnis nei statistinio lietuvio butas – apie 70 kv. m. Tai yra beveik triskart daugiau už teisės aktais apibrėžtą normą. Šioji siekia 25 kv. m žaliojo ploto vienam miesto gyventojui.
Didžiausia Panevėžio rekreacinė erdvė – praėjusį rudenį baigtas rekonstruoti Kultūros ir poilsio parkas, užimantis 39 ha. Šį pavasarį pradėto tvarkyti seniausio Skaistakalnio parko teritorija driekiasi 29,74 ha, o tebetvarkomas Jaunimo parkas užima 4,14 ha.
